Panevėžio siaurojo geležinkelio viadukas
Panevėžio siaurojo geležinkelio viadukas | |
---|---|
Viadukas su pervažos budėtojo nameliu | |
Vieta | Panevėžys |
Kerta | Senamiesčio gatvę ir platųjį geležinkelį |
Ilgis | 23,6 m |
Plotis | 3,5 m |
Aukštis | 7,5 m |
Pastatytas | 1938 m. |
Konstrukcija | gelžbetoninis |
Panevėžio siaurojo geležinkelio viadukas – Aukštaitijos siaurojo geležinkelio linijos viadukas, stovintis Panevėžyje, virš Senamiesčio gatvės (kelio 122 Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys ) ir plačiojo geležinkelio Panevėžys-Kupiškis pervažos, 2,2 km į rytus nuo Panevėžio geležinkelio stoties, miesto šiaurės rytiniame pakraštyje. Prie viaduko, siaurojo geležinkelio pylime, įrengtas pėsčiųjų ir dviračių tako tunelis, šalia stovi geležinkelio pervažos budėtojo namelis. Automobiliai važiuoja dviejų eismo juostų keliu.
Transporto statinys stūkso pramoninėje miesto zonoje. Viaduko ir kertamų kelių konfigūracija plane primena kiek pasuktą šešiakampę Gyvenimo žvaigždę.[1] Joje vertikalė – automobilių kelias, abi įstrižainės – geležinkeliai.
Regioninės reikšmės inžinerinis paminklas, 1996 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą (Nr. 21954).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pastatytas 1938 m., pylimui prieš ir už viaduko supilti panaudota 70 tūkst. m³ žemių.[2] Visas pylimas driekiasi 3 km.[3] 1996 m. viadukas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[4]
Konstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viadukas gelžbetoninės konstrukcijos, trijų tarpatramių, iškilęs ant dviejų atramų. Jo ilgis – 23,6 m, plotis – 3,5 m, aukštis – 7,5 m. Abi viaduko atramos gelžbetoninės, rėminės, laikančios gelžbetonines gembinės konstrukcijos sijas. Viršuje, ant viaduko patiesti siaurojo geležinkelio bėgiai, kuriuos laiko mediniai pabėgiai. Įrengti betoniniai laipteliai su metalo turėklais pylimo šlaituose.
-
Viadukas ir tunelis pėstiesiems bei dviratininkams
-
Statinio konstrukcija: gembinės sijos ant rėminių atramų
-
Viaduko perdangos kraštas (nuo užmiesčio pusės)
-
Antžeminė komunikacijų trasa prieigose (nuo miesto pusės)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Viaduko ir kertamų kelių konfigūracija žemėlapyje (maps.lt)
- ↑ Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 85
- ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 107
- ↑ „Objekto Nr. 21954 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.