Panų kalno Švč. Mergelės Marijos koplyčia

Koordinatės: 56°06′09″š. pl. 22°07′18″r. ilg. / 56.102462°š. pl. 22.121568°r. ilg. / 56.102462; 22.121568
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Panų kalno koplyčia)

56°06′09″š. pl. 22°07′18″r. ilg. / 56.102462°š. pl. 22.121568°r. ilg. / 56.102462; 22.121568

Panų kalno Švč. Mergelės Marijos koplyčia
Vyskupija Telšių
Dekanatas Plungės
Savivaldybė Telšių rajonas
Gyvenvietė Pasruojė
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) 1990 m.

Panų kalno Švč. Mergelės Marijos koplyčiakoplyčia, stovinti Telšių rajone, Gadūnavo seniūnijoje, Pasruojės kaime, ant Panų kalno (Mergakalnio), apie 4 km į pietryčius nuo Žemaičių Kalvarijos. Koplyčia priklauso Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijai.[1]

Panų kalno koplyčioje aukojamos šv. Mišios, po kurių prasideda piligriminė tikinčiųjų kelionė į Žemaičių Kalvarijos didžiuosius atlaidus. Pagal tradiciją, čia paliekami šventųjų paveikslai, rožiniai, aukos. Įrašyta į Kultūros vertybių registrą kaip saugomas kultūros paminklas.[2] Šalia saugoma kita, daug mažesnė koplytėlė.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia šioje vietoje pastatyta atminti čia švedų nužudytas aplinkinių kaimų mergaites. Pasak padavimo, šiame kalne jos slėpėsi kovų su švedais metu XVII-XVIII a. Medinė koplyčia žuvusiųjų atminimui pastatyta prieš Pirmąjį pasaulinį karą, joje vykdavo pamaldos.[4] Žmonės įvairiomis intencijomis statė kryželius ir votais puošė koplyčią. Koplyčia buvusi nedidelė, su mažu altorėliu, talpinusi vos kelis žmones. Ši vieta traukė maldininkus.

1973 m. koplytėlė buvo įtraukta į Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašą.[5] 1982 m., vieną balandžio naktį, ji buvo nugriauta, sunaikintas joje buvęs sakralinis turtas.[6] Šį darbą Telšių rajono kompartijos komiteto įsakymu įvykdė atvykę Telšių garnizono kareiviai, vadovaujami žuvininkystės ūkio direktoriaus Baltruko, 1982 m. balandžio 2 - 3 naktį.[4] Tuomet nusiaubtas kalnas, nugriautos koplyčios, nupjautas kryžius, sudaužyta ir įmesta į tvenkinį Marijos statula. Nugriauta koplyčia buvo išvežta ir sukrauta Gadūnavo kariniame poligone. Tikintieji padavė skundą Pabaltijo karinei apygardai Rygoje, tačiau nieko nelaimėjo, toliau buvo trukdoma piligrimams patekti į Mergakalnį. Milicijos sargyba stabdė atvykstančius ir juos registravo.

Atgimimo metais pasruojiečiai ėmė reikalauti atstatyti koplyčią ant Panų kalno. Buvę griovėjai nesiskubino atgailauti. Rajono architektas Algirdas Žebrauskas pagal išlikusias nuotraukas parengė koplyčios projektą. 1989 m. prasidėjo statybos darbai. Daug prisidėjo Telšių rajono statybinės organizacijos ir Pasruojo žuvininkystės ūkis, kurie pagelbėjo medžiagomis, įsitraukė ir vietiniai gyventojai. Statybos darbams vadovavo Pranas Šaulys, statybininkai Juozas Tamulionis ir Apolinaras Vaičekauskas. Medžio drožėjas Kęstutis Bladžinauskas atkūrė altorių, koplytėles ir kryžius. 1990 m. liepos 10 d. atstatyta koplyčia buvo pašventinta.[6] Šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Antanas Vaičius.[7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija (dekanato inf.)
  2. „Objekto Nr. 14208 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  3. „Objekto Nr. 14207 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  4. 4,0 4,1 Albertas Ruginis. Panų kalnas voruta.lt
  5. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.786
  6. 6,0 6,1 Adomas Butrimas. Telšių kraštas. Istorija, kultūra, paminklai. Panų kalnas. 446 p.[neveikianti nuoroda]
  7. Elvyra Sabalytė. Telšių laikraštis, 1990, liepos 25


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.