Panų kalnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°6′11.22″ š. pl. 22°7′20.82″ r. ilg. / 56.1031167°š. pl. 22.1224500°r. ilg. / 56.1031167; 22.1224500

Panų kalno koplyčia
Panų kalne

Panų kalnas, Mergakalnis – istorinės ir mitologinės reikšmės objektas, alkakalnis, esantis Pasruojės kaime Telšių rajone, UAB „Žemaitijos žuvis“ tvenkinių rytų pusėje esančiame iškyšulyje, apie 1 km į vakarus nuo kelio  161  TelšiaiSeda . Šiame kelyje stovi nuoroda į kalną, kuris pasiekiamas miško keliuku. 1996 m. gruodžio 23 d. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas 3472).[1] Panų kalno koplyčia priklauso Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijai.[2]

Tai pailga, smėlėta ir pušimis apaugusi kalva, apie 210 m ilgio ir 100–150 m pločio. Šlaitai nuolaidūs, 5-6 m aukščio. Iš šiaurės, vakarų ir pietų yra tvenkiniai, iš rytų – miškas. Kalvos viršūnė plokščia, ji iškilusi 124,1 m virš jūros lygio. Teritorijos plotas apie 2,5 ha.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panų kalną Lietuvos archeologas Fiodoras Pokrovskis įtraukė į Kauno gubernijos archeologijos žemėlapį, kurį jis išleido Vilniuje 1899 m. Kalną minėjo ir Petras Tarasenka 1928 m. knygoje „Lietuvių archeologijos medžiaga“. Panų kalno rytinėje dalyje nuo seno stovėjo dvi koplytėlės. Apie vandalizmą šioje vietoje sovietmečiu rašė Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika.[3] 1980 m. balandžio 4 d. jos buvo nuverstos ir nustumtos į tvenkinį. Koplytėlės atstatytos 1990 m. liepos mėn.

Padavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panų kalnas minimas keliuose padavimuose:

  • Tai esą buvusi slėpimosi vieta nuo užpuolusių priešų. Kai kraštą XVII a. užplūdo švedai, ten pasislėpė iš apylinkių subėgusios merginos ir jaunos moterys. Sužinoję po kalnu esant pasislėpusias merginas, švedai užvertę urvų angą ir taip palaidoję apie 2000 merginų ir jaunų moterų. Iš čia kilęs ir kalno vardas. Žuvusiosioms atminti ant kalno buvo pastatyta koplyčia. Kalno papėdės šaltinis laikytas stebuklingu – jo vandeniu gydyta skaudančias akis.
  • Kalne stovėjo vienuolynas, kuriame gyveno jaunos panos – vienuolės.
  • Stovėjo bažnyčia, kurioje švedų užpuolimo metu slėpėsi mergaitės. Bet jos buvo švedų nužudytos, pati bažnyčia sugriauta.

Kalnas gausiai lankomas maldininkų religinių švenčių metu. Šioje vietoje pradedami Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai (liepos 1–12 d.). [4] Čia duodami įžadai meldžiant sveikatos, laimės.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]