Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Palendrių bažnyčia)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°43′53.01″ š. pl. 22°55′56.32″ r. ilg. / 55.7313917°š. pl. 22.9323111°r. ilg. / 55.7313917; 22.9323111

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčia
Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčia.JPG
Savivaldybė Kelmės rajonas
Gyvenvietė Palendriai (Kelmė)
Statybinė medžiaga monolitinis gelžbetonis
Pastatyta 1938 m.
Stilius neobarokas
Galinė dalis

Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčia, arba Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija – neveikianti katalikų bažnyčia, vadinta vieša oratorija, stovinti Palendriuose, Kelmės rajone, už 14 km į šiaurę nuo Kelmės, 3,5 km į rytus nuo kelio  2103  VerpenaŠalteniaiRamučiai .

Ji laikoma viena iš įdomiausių ir gražiausių gelžbetoninės prieškario lietuvių architektūros pavyzdžių. Gyvavo apie dešimtmetį – iki Antrojo pasaulinio karo. Šiuo metu stovi vieniša, lentomis apkaltais langais. Šalia bažnyčios yra naujas, prieš dešimtmetį įšventintas Benediktinų vienuolynas. Priešingoje pusėje – nedidelės kapinaitės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos kunigas, mecenatas Kazimieras Ambrozaitis, praturtėjęs JAV ir būdamas senyvo amžiaus, 1931 m. apsigyveno pas seserį Palendriuose, kur pats savo iniciatyva, neprašęs jokio Kauno arkivyskupijos leidimo, pagal Šiaulių architekto Vlado Bitės projektą 1935 m. pradėjo statyti bažnyčią. Iš sesers perpirko 10 ha žemės sklypą, ūkio centre pirmiausia surentė kleboniją, joje įrengė laikiną koplytėlę. 1938 m. Palendrių bažnyčia buvo pašventinta, ji tapo pavaldi Kelmės parapijai. Modernaus baroko stiliaus, populiaraus tarpukario Lietuvoje, statinys bažnyčios fundatoriaus valia buvo pavadintas Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija (koplyčia, nedidelės katalikų bendruomenės maldos vieta). Maldos namai veikė dešimt metų, net ir okupacijos sąlygomis, o po karo, ištuštėjus aplinkiniams kaimams ir 1947 m. mirus kun. K. Ambrozaičiui, buvo paversta kolūkio sandėliu.[1]

Teigiama, kad kun. K. Ambrozaitis ją statė ne dėl pastoracinių tikslų (nors jie nebuvo nustumti į šoną), bet kaip paminklą sau už patirtus gyvenimo vargus. Nenuostabu, kad parapija čia niekada neįsikūrė.[2]l

Atkūrus Nepriklausomybę, Kelmės rajono valdžia susirūpino nykstančia šventove ir kreipėsi pagalbos į Kultūros paveldo departamentą, pvz., 1992 m. prašė Paminklotvarkos departamento paramos nors šiferiu uždengti pastato stogą. Tačiau realių tvarkymo darbų čia ėmėsi atsikėlę į Palendrius vienuoliai benediktinai. Keliaudami pro Palendrius benediktinai susižavėjo apleista bažnyčia ir panoro statyti vienuolyną greta jos. Buvo sutvarkytas bažnyčios stogas ir šalia išnuomotas 67 ha sklypas vienuolyno ansamblio statybai. 1998 m. pastatyti svečių namai „Aušros žvaigždė“, 4 metus tarnavę kaip laikinas vienuolynas broliams, vėliau tapo piligrimų prieglobsčiu. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad kun. K. Ambrozaičio statyta bažnyčia nėra tinkama vienuolynui, todėl 2000 m. birželį buvo pašventintas naujos vienuolyno bažnyčios kertinis akmuo, o 2002 m. birželio 7 d. ji jau buvo iškilmingai pašventinta. Benediktinams naująjį vienuolyną su bažnyčia įkūrus kiek atokiau nuo senosios Palendrių bažnyčios, ji tapo nebereikalinga.

1993 m. bažnyčia įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 16025).[3]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palendrių bažnyčia yra saikingai modernistinė, monolitinio gelžbetonio sienų. Planas stačiakampis su pusapskrite apside ir išsikišusiu į priekį bokštu. Bažnyčia vienabokštė, trinavė, bazilikinė. Pastato stilius – modernizuotų neobarokinių formų.

Prie šoninių durų sunykusiame antkapyje (Kristus nudaužytomis rankomis) iškaltas čia palaidoto jos statytojo kun. K. Ambrozaičio vardas ir gyvenimo metai (1859-1947). Greta - erekcinė lenta, kurioje bylojama, kad bažnyčia pašventinta 1938 m. Apsidėje išlikę medinio altoriaus fragmentai.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Palendriai vakar ir šiandien / Kazys Ambrozaitis. – V.: Vilniaus universiteto leidykla, 2004. – 113 p.: iliustr. – ISBN 9986-19-704-X

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka