Palangos trasa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Palanga (trasa))
Jump to navigation Jump to search
Šalis Lietuva
Flag of Lithuania.svg
Trasos pavadinimas Palangos trasa
Žiūrovų skaičius
Circuit-of-Palanga.png
Trasos ilgis 2682 m
Posūkių skaičius 12
Trasos rekordas 1:07.046, Konstantin Calko, 2014 m.
Vykdomos lenktynės 1000 kilometrų lenktynės
Tinklalapis

Palangos lenktynių žiedas – trasa, įrengiama specialiai vasarą vykstančioms „1000 km lenktynėms“. Žiedą sudaro magistralių A13 (Klaipėda – Palanga – Šventoji) ir A11 (Šiauliai – Kuršėnai – Telšiai – Plungė – Kretinga – Palanga) atkarpos bei jas jungiantis viadukas. Trasa yra aštuoniukės formos ir kerta pati save tiltu.

Apytiksliai trijų kilometrų ilgio žiedą sudaro du aštrūs 180° kairieji posūkiai, vienas greitas 90° lankas į kalną, ilgas, net 270° nuolydis žemyn, ir „S“ formos posūkis prieš starto – finišo tiesiąją. Šiuos posūkius jungia dvi labai ilgos tiesės (A13 magistralė), kurių galuose saugumo sumetimais įrengiamos laikinosios stabdymo zonos, kur automobiliai turi įveikti aštrius viražus, išdėliojamus iš stiklo vatos blokų, sugeriančių galimą smūgį, taip pat viena vidutinio ilgio tiesė (A11 magistralė) ir trumputė tiesi atkarpa po tiltu.

Oficialus „1000 km lenktynių“ rengėjas yra „Promo events“. Trasa kitokių rūšių lenktynėms nenaudojama.

Lenktynių metu degalais (benzinu, dyzelinu) pasipildoma šalia trąsos esančioje degalinėje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgų distancijų 1000 km lenktynės Palangos trasoje pirmą kartą surengtos 2000 m. Tuomet dalyvavo 18 automobilių. 2004 m. komandų skaičius pasiekė 34, 2005 m. – 37, 2006 – 41, 2007 – 60, 2008 – virš 75 komandų.

Nuo 2005 m. trasa buvo modifikuota, o ilgis padidintas iki 1003 km. Prie 1000 km vėl sugrįžta 2008 m.

2008 m. dėl dalyvių gausos įrengtas Paddock 2 ir Pitlane 2. Po kvalifikacijos, į pagrindines lenktynes nepatekusios komandos dalyvauja papildomose 100 ratų lenktynėse.

2008 m. 1000 km lenktynių metu dalyviai per 3 varžybų dienas sunaudojo daugiau kaip 17 400 litrų degalų.

Lenktynių metu apvažiuoto vieno rato rekordas buvo pasiektas 2012 m. – Ramūnas Čapkauskas vairuodamas Aquila CR1 Racing LS7 vieną ratą įveikė per 1:17.270 min.

Nuo 2014 metų lenktynės vyksta naujos konfigūracijos trasoje. Bendrovei „Kauno tiltai“ užbaigus Palangos aplinkkelyje esančio Vydmantų transporto mazgo, kuris rekonstruotas į dobilo lapo formos skirtingų lygių sankryžą, pertvarkos darbus, pasikeitė trasos vieno rato ilgis, kuris sutrumpėjo iki 2682 metrų. Tad 15-ųjų lenktynių dalyviams iki finišo reikėjo įveikti jau 373 ratus, kurie sudaro tą pačią 1000 km distanciją, o ne 334, kaip buvo iki tol.

2014 m. rekonstravus lenktynių trasą, naująjį rekordą pasiekė latvis Konstantinas Calko su Radical SR8. Vieną kvalifikacijos ratą jis įveikė per 1:07.046 min. Lenktynių metu apvažiuoto vieno rato rekordas buvo pagerintas 2020 m. esto Ralf Arons – 1:09.553 kurį jis pasiekė su Porsche 911 GT3 Cup Gen2.

Ypatybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vieno trasos rato ilgis – 2682 m
  • Važiavimo kryptis – prieš laikrodžio rodyklę
  • Kelio danga – asfaltas
  • Didžiausias dalyvių skaičius vienu metu trasoje treniruočių ir kvalifikacijos metu – 60. Lenktynėse – 50.
  • FIA licencija – 4 klasė.

Statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – 1000 kilometrų lenktynės#Statistika.

2020 m. antrus metus iš eilės nugalėtojais tapo Circle K milesPLUS Racing Team, atstovaujama Juliaus Adomavičiaus, Jono Gelžinio, Oskaro Brazaičio ir Ralf Arons.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]