Pakalniai (Kavarskas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Pakalniai
Pakalniai (Kavarsko), 2.JPG
Pakalnių sodyba

Pakalniai
Koordinatės 55°28′19″š. pl. 24°55′01″r. ilg. / 55.472°š. pl. 24.917°r. ilg. / 55.472; 24.917 (Pakalniai)Koordinatės: 55°28′19″š. pl. 24°55′01″r. ilg. / 55.472°š. pl. 24.917°r. ilg. / 55.472; 24.917 (Pakalniai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Anykščių rajono savivaldybės vėliava Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija Kavarsko seniūnija
Gyventojų skaičius 0 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pakal̃niai
Kilmininkas: Pakal̃nių
Naudininkas: Pakal̃niams
Galininkas: Pakalniùs
Įnagininkas: Pakal̃niais
Vietininkas: Pakal̃niuose

Pakalniai – gatvinis kaimas Anykščių rajone, 4 km į šiaurę nuo Kavarsko, šalia Maželių kaimo ir Lašišos upelio. Kultūros paminklas.

Išlikę XIX a. pastatų. Yra 3 sodybos su 9 paminkliniais pastatais, pastatyti XIX a. pab.–XX a. pr. Yra dvigalės pirkios, galais atsuktos į gatvę. Klėtys vieno narvelio, kluonai su durimis iš šono ir iš galo. Maži gyvenamieji ir ūkiniai pastatai išsidėstę abipus gatvelės. Gausu želdinių (ąžuolai, mažalapės liepos, drebulės, karpotieji beržai, eglės, alyvos, lazdynai, vakarinės tujos). Vakarinėje dalyje – dvi kūdros.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įkurtas apie 1830 m. Priklausė Pienionių dvarui, išaugo iš vienos valakinės sodybos. Iki XX a. pr. išsiplėtė iki 5 sodybų. Po karo sodybų planai mažai kito.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[3] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
19 29 16 12 11 5 4 2 0


Pakalnių sodyba iš šulinys

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. „Objekto Nr. 10307 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  3. Kazys Šešelgis ir kt. Pakalniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 269 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]