Pereiti prie turinio

Pajuostės miško holokausto vieta

Koordinatės: 55°44′03″š. pl. 24°28′34″r. ilg. / 55.73427°š. pl. 24.47624°r. ilg. / 55.73427; 24.47624
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pajuostės miško holokausto vieta
[[Image:|250px]]
Pajuostės miško holokausto vieta
Pajuostės miško holokausto vieta
Koordinatės
55°44′03″š. pl. 24°28′34″r. ilg. / 55.73427°š. pl. 24.47624°r. ilg. / 55.73427; 24.47624
Vieta Panevėžio rajono savivaldybė
Seniūnija Miežiškių seniūnija
Plotas 4514 kv. m
Naudotas 1941-08-23
Registro Nr. u. k. 11058 / IV460

Pajuostės miško holokausto vietaholokausto atminimo vieta Panevėžio rajone, Miežiškių seniūnijoje, šalia Biliūnų gyvenvietės.[1] Yra 8 km į rytus nuo Panevėžio centro, Kurganavos miškelyje,[2] tarp kelio  3006  PanevėžysPavašuokiai IISubačius  ir Pajuosčio aerodromo.

Įamžinta Panevėžio apskrityje gyvenusių žydų didžiausių žudynių, įvykdytų nacių okupacijos metais, vieta. Be Panevėžio žydų, čia palaidoti Krekenavos, Piniavos, Raguvos, Ramygalos, Troškūnų ir kitų apskrities valsčių žydų tautybės gyventojų palaikai. Pažymėta sovietmečio laikais pastatytu memorialiniu paminklu su aukų skaičiumi – apie 8000. Istorikų patikslintais duomenimis, Pajuostės miške buvo sušaudyti 1312 vyrų, 4602 moterys ir 1609 vaikai.[1]

Į Pajuostės mišką atgabentų žydų tautybės žmonių žudynių akcija įvykdyta 1943 m. rugpjūčio 23 d. Šiam darbui atlikti, be Hamano skrajojančio būrio, vokiečių kareivių, pasitelkti lietuvių policijos Panevėžio 10-ojo bataliono kareiviai, konvojavę pamerktuosius į Pajuostę, taip pat Panevėžio pagalbinės policijos būrio nariai. Egzekucijai vykdyti buvo atrinkti dalis lietuvių savisaugininkų vokiečių.[1]

Miške buvo iškasti du, apie 40 m ilgio grioviai. Prie jų buvo atvaromos žydų grupės ir šaudomos. Po vienos grupės šaudynių, aukas užkasdavo sovietų karo belaisviai, tada į griovius buvo statomos kitos grupės ir tokiu būdu sušaudomos. Sunaikinus vieną grupę žydų, aukas apkasdavo sovietų karo belaisviai, tada į griovius buvo suvaroma kita grupė žydų ir tokiu pat būdu sušaudoma. Pasak vieno žudynių dalyvio, šaudė apie 70 Panevėžio 10-ojo bataliono kareivių ir apie 30 vokiečių.[1]

Vėlesnėse žydų žudynių akcijose Panevėžio 10-asis batalionas nedalyvavo. Kai kurie šio bataliono kareiviai, nenorėdami dalyvauti nacių organizuojamuose nusikaltimuose, stengėsi iš tarnybos pasitraukti.[1]

Sovietmečiu holokausto vieta buvo aptverta, pastatytas granitinis atminimo paminklas su iškaltais įrašais jidiš ir rusų kalbomis: „Panevėžio ir apylinkių žydų, kuriuos 1941 m. rugpjūtį žvėriškai nukankino fašistų banditai, broliškas kapas“.[1]

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo žydų iniciatyva nužudytųjų atminimui kapinių teritorijoje pristatyta įvairių granitinių paminklų su įrašais hebrajų rašmenimis.

1993 m. holokausto vieta buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą.[1]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 „Žydų žudynių vieta ir kapai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. Miškai tebesaugo šūvių tratėjimo aidą sekunde.lt