Paila

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Paila (skr. पैल = Paila-) – „Mahabharatoje“ minimas brahmanas, Vjasos mokinys. Pasak epo (I.57.74–75 ir XII.314–315), Vjasa padalinęs vieną Vedą į keturias, ir per savo mokinius pradėjęs šių vedų ir pačios „Mahabharatos“ (vadinamos penktąja veda) paramparą. Tiesa, „Mahabharatoje“ neminima, kuris Vjasos mokinys kokį tekstą paėmė. Puranose patikslinama, kad Paila ėmęsis atsakomybės už „Rigvedos“ perdavą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Paila.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 155–156