Paežerio Šv. Trejybės koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°26′13″š. pl. 22°45′08″r. ilg. / 55.436879°š. pl. 22.752323°r. ilg. / 55.436879; 22.752323

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Paežerio Šv. Trejybės koplyčia
Paežerio Šv. Trejybės koplyčia.JPG
Vyskupija Telšių
Dekanatas Tauragės
Savivaldybė Raseinių rajonas
Gyvenvietė Paežeris (Raseiniai)
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1799-1880 m.
Stilius liaudies architektūra
Koplyčia iš toliau

Paežerio Šv. Trejybės koplyčia – veikianti medinė koplyčia Raseinių rajone, Nemakščių seniūnijos Paežerio kaime. Koplyčia stovi apie 1,6 km į šiaurės vakarus nuo Nemakščių, 150 m į pietvakarius nuo senojo Žemaičių plento. Matoma nuo automagistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda . Šalia auga seni sodybos medžiai, yra keli apleisti pastatai, aplinkui plyti atviri laukai. Koplyčia restauruota, jos aplinka prižiūrima.

Pamaldos čia vyksta prieš Visus šventus, Švč. Trejybę ir Šv. Baltramiejų.

Koplyčia yra kultūros paveldo objektas. Saugomi pastato tūris, fasadai, medinės konstrukcijos, pagrindinė planinė strukūra. Koplyčia turi savitą Nemakščių kraštui istoriją ir sakralinę vertę.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia 1941 m. buvo perkelta iš Lekavo (Leonavo) Keršanskių dvaro į Nemakščių parapiją, nes sudegus Nemakščių bažnyčiai parapijiečiai neturėjo maldos namų.

1959 m.buvo atliktas koplyčios kapitalinis remontas. Dar kartą remontuota 1977 m. Jau daug metų koplyčia nebuvo naudojama. 2009 m. likvidavus stogo avarinę grėsmę ir užbaigus restauravimo darbus (perdengtas stogas, viduje koplytėlės sutvarkytos rąstų sienos, nudažyta), koplyčia atvėrė duris maldininkams. Birželio 7 d. čia buvo švenčiami tituliniai Švč. Trejybės atlaidai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Statinys yra tradicinės žemaitiškos medinės sakralinės architektūros pavyzdys. Pastatas stačiakampio plano, vientiso tūrio, užsibaigiantis trisieniu. Koplyčia vidutinio dydžio (4,8x7 m), vienanavė, labai paprasta, liaudiško stiliaus. Ši koplyčia, kaip ir kitos XVIII a. pab. netoliese statytos Žemaitijos koplyčios, dengta valminiu stogu su pagrindinio fasado viršų vainikuojančiu šlaitu. Stogą puošia masyvus medinis kryžius ir dekoratyvi smailė. Stogas anksčiau buvo dengtas gontais, sienos vertikaliai apkaltos lentomis. Langai aštuonrūčiai, įstatyti šoniniuose fasaduose, simetriški pastato ašiai. Įėjimo durys vienvėrės, plačios, dvisluoksnės, plačiais vyriais, dekoruotos sukaltomis lentelėmis, kurios sudaro rombo ornamentą (vidinėje koplyčios pusėje). Pastatas suręstas ant nedidelio pamato.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]