Pereiti prie turinio

Pabūdupiai

Koordinatės: 54°57′00″ š. pl. 22°12′55″ r. ilg. / 54.95000°š. pl. 22.21528°r. ilg. / 54.95000; 22.21528 (Pabūdupiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pabūdupiai
vok. Pabuduppen, Finkenhagen
Pabūdupiai
Pabūdupiai
54°57′00″ š. pl. 22°12′55″ r. ilg. / 54.95000°š. pl. 22.21528°r. ilg. / 54.95000; 22.21528 (Pabūdupiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Pabūdupiai (vok. Pabuduppen, nuo 1938 m. Finkenhagen), Kuršiai[1] (Kurschen) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Ragainės, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 17 km į vakarus nuo Lazdynų ir 15 km į pietryčius nuo Ragainės.

Pabūdupių kaimo bendruomenė 1934 m.

1785 m. Pabūdupiai (Papuduppen) buvo Leskaminio domenų valsčiaus karališkasis valstiečių kaimas su 6 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[2] 1823 m. (Pappuduppen) – 6 sodybų kaimas su 36 gyventojais,[3] 1847 m. – 7 sodybų kaimas su 50 gyventojų.[4] Tikintieji priklausė Būdviečių evangelikų liuteronų parapijai. 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, 1874 m. pateko į apskrityje suformuotą Kakšių valsčių, 1909–1945 m. buvo Būdviečių valsčiaus sudėtyje.[5] 1905 m. Pabūdupiuose buvo 17 sodybų, gyveno 118 žmonių, iš jų 23 lietuviai (19,5 %); kaimas valdė 220 ha žemės.[6] 1929 m. prie Pabūdupių prijungti gretimi Aukštkalnių ir Bėginių kaimai.[7]

Kaime 1869 m. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas Jonas Vanagaitis. Jo atsiminimais, tuo metu Pabūdupiuose gyvenę 11 lietuvių ūkininkų šeimų ir viena vokiečių. Kaime buvusi pradžios mokykla, kurią lankę beveik vien lietuvių vaikai – iš Pabūdupių ir gretimų kaimų: Aukštkalnių, Eglininkų, Širvučių, Bėginių, Dundulių, Pietkalnių. Mokytojas buvęs lietuvis, pamokos daugiausia vykdavusios lietuviškai, tačiau vis didėjęs spaudimas vaikus mokyti vokiškai. Apie 1879 m. atsiųstas mokytojas vokietis, nuo to laiko mokykloje, nepaisant lietuvių tėvų prašymų, mokyta tik vokiškai.[8]

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vietiniams gyventojams pasitraukus į Vokietijos gilumą, kaimas ištuštėjo, po karo ar vėliau sovietmečiu išnyko.[1]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[9] 1933 m. 1939 m.[10]
118 133 197 171

* 1933 ir 1939 m. duomenys kartu su Aukštkalniais ir Bėginiais.

  1. 1,0 1,1 Pabūdupiai, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2024-10-04.
  2. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 113. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-10-04.
  3. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 4 (P–S), p. 9. Kümmel, Halle, 1823. Nuoroda tikrinta 2024-10-04.
  4. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 152. Baensch, Magdeburgas, 1847.
  5. Amtsbezirk Sandkirchen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-04.
  6. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 254, 255. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
  7. Amtsbezirk Altenkirch, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-04.
  8. Jonas Vanagaitis, Iš mano Gyvenimo Eigos, XX a. pr., autobiografinis rankraštis, Martyno Jankaus muziejus. Rankraščio fragmentai publikuoti Eglės Budrytės straipsnyje Jono Vanagaičio politinės ir kultūrinės veiklos aspektai iki Pirmojo pasaulinio karo (1914 m.), Voruta, Nr. 9 (827), 2016-09-24. Nuoroda tikrinta 2024-10-04.
  9. Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Nuoroda tikrinta 2024-10-04.
  10. Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-10-04.