Orliniecas (Dubininkai)

Koordinatės: 54°18′09″ š. pl. 22°44′36″ r. ilg. / 54.30250°š. pl. 22.74333°r. ilg. / 54.30250; 22.74333 (Orliniecas (Dubininkai))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Orliniecas
lenk. Orliniec
Orliniecas
Orliniecas
54°18′09″ š. pl. 22°44′36″ r. ilg. / 54.30250°š. pl. 22.74333°r. ilg. / 54.30250; 22.74333 (Orliniecas (Dubininkai))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis Geldapės apskritis
Valsčius Dubininkų valsčius

Orliniecas (lenk. Orliniec, vok. Adlersfelde) – mažas kaimas (lenk. osada) Lenkijos šiaurės rytuose: Varmijos Mozūrų vaivadijos Geldapės apskrities Dubininkų valsčiuje.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Orliniecas išsidėstęs Varmijos Mozūrų vaivadijos šiaurėje, 29 km į rytus nuo apskrities centro Geldapė. Šiaurėje telkšo Pablindžių, o rytuose – Verselio ežerai. Pietuose plyti Golubės kaimo (lenk. Gollubie) laukai, vakaruose – miškai. Kaimas pasiekiamas iš Žydkiemio keliaujant į Skaistgirius ir toliau iki pat Orlinieco. Geležinkelio prieigos nebeliko, kai po Antrojo pasaulinio karo buvo uždaryta linija Geldapė–Žydkiemis su artimiausia geležinkelio stotele Golubėje.

Kaimas įkurtas 1841 m. rugsėjo 23 d. buvusio dvaro vietoje.[1] 1874 m. tapo to paties pavadinimo prūsiško valsčiaus centru Geldapės apskrityje, [2] 1910 m. jame registruoti 37 gyventojai. Nuo tuometinės VokietijosLenkijos karalystės sienos kaimas buvo nutolęs vos 600 m, aplinkinis kraštas garsėjo kontrabanda. 1928 m. Adlersfeldė įėjo į Golubynės valsčiaus sudėtį. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos tikintieji evangelikai liuteronai buvo priskirti Žydkiemio parapijai, o katalikai – bažnyčiai Geldapėje. Pokaryje evangelikai liuteronai priklauso Geldapės parapijai, o katalikai meldžiasi Žydkiemio bažnyčioje.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maždaug pusiaukelėje tarp Golubės ir Pablindžių kaimų iškilusi 278 m aukščio kalva. Archeologų nuomone – tai jotvingių piliakalnis,[3] datuojamas XXIII amžiumi. Objektas dviejų lygių, viršutinė aikštelė kartu su apsauginiu pylimu galutinai sugadinta įrengus evangelikų kapines, kurių išmatavimai: 22 m (ŠV–PR kryptimi) X 8 m (ŠR–PV kryptimi). Papėdėje apsauginių pylimų pėdsakų neaptikta. Tiesiant kelią prieš Antrąjį pasaulinį karą, piliakalnis šiaurės–vakarinėje pusėje dalinai buvo nukastas. Literatūroje žinomas nuo XIX amžiaus, to meto žemėlapiuose buvo žymimas kaip Pilluckalnis.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]