Operacija Kobra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Operacija Kobra
Priklauso: Antrasis pasaulinis karas
Normandijos operacija (Operacija „Overlord“)
Cobra Coutances.jpg
M4 Šermano tankai ir JAV kariai Kutance
Data 1944 m. liepos 25-31 d.
Vieta Sen Lo
(49°07′ š. pl. 1°05′ v. ilg. / 49.117°š. pl. 1.083°r. ilg. / 49.117; 1.083Koordinatės: 49°07′ š. pl. 1°05′ v. ilg. / 49.117°š. pl. 1.083°r. ilg. / 49.117; 1.083)
Rezultatas Sąjungininkų pergalė
Kariaujančios pusės
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Vadovai ir kariniai vadai
Jungtinė Karalystė Bernard Law Montgomery
Jungtinės Amerikos Valstijos Omar Bradley
Jungtinės Amerikos Valstijos Lesley J. McNair 
Trečiasis Reichas Günther von Kluge
Trečiasis Reichas Paul Hausser
Pajėgos
8 pėstininkų divizijos
3 šarvuotos divizijos
2 451 tankai ir eskadriniai minininkai
2 pėstininkų divizijos
1 parašiutininkų divizija
4 Panzer divizijos
1 Panzergrenadier divizija
190 tankų ir šturmo savaeigės
Nuostoliai
1 800 žuvusių
Sunaikinti 109 tankai
2 500 žuvusių
10 000 paimta į nelaisvę
Sunaikinti 344 tankai ir automatiniai ginklai

Operacija „Kobra“ (angl. Cobrakobra) – strateginė Antrojo pasaulinio karo operacija, 1944 m. liepą–rugpjūtį surengta praėjus septynioms savaitėms po išsilaipinimo Normandijoje. Ją suplanavo ir vykdė JAV kariuomenės generolas Omar Bradley, turėjęs tikslą pralaužti vokiečių frontą ir toliau vykdyti karinius veiksmus už riboto placdarmo, sukurto per Normandijos mūšį, ribų. „Kobros“ operacija vainikavo didžiulę Sąjungininkų pajėgų sėkmę: vokiečių pajėgos patyrė nepataisomų nuostolių, buvo apsuptos Falezijos katile, prarado turėtas pozicijas šiaurės vakarų Prancūzijoje.

Sąjungininkų išsiveržimas iš placdarmo Normandijoje

Vokiečių pajėgos užtikrintai laikėsi visu placdarmo perimetru. Sąjungininkų puolamuosius veiksmus ribojo neįprastas vietovės reljefas – per šimtmečius pajūrio regiono lygumose suformuota apsauginių pylimų su tankiai susodintų medžių eilėmis sistema, sunkiai įveikiama net tankams. Sąjungininkai proveržiui pajėgas sukoncentravo ties San Lo miestu, kurį po įnirtingų mūšių buvo užėmę 1944 m. liepos 23 d. Amerikiečių 1–oji armija liepos 25 d. į priešo pozicijas 6400 m ilgio fronto ruože metė strateginius sunkiuosius bombonešius „B-17 Flying Fortress“ ir „Consolidated B-24 Liberator“, priešo teritoriją „kilimu“ uždengė daugiau kaip 1000 artilerijos pabūklų iššauti virš 140 tūkst. sviedinių, toliau atakavo koviniai bombonešiai. Turėdami žymią persvarą ore, JAV kariai sėkmingai išsiveržė pietų kryptimi prie Avranšo miesto. Čia atsivėrė kitas, atviras kraštovaizdis, leidęs Sąjungininkams išnaudoti manevro laisvę. Per palyginti siaurą atsilaisvinusį ruožą puolime dalyvavo virš 2000 šarvuotos kovinės technikos vienetų, iš jų 1 269 vidutiniai tankai, 694 lengvieji tankai ir 288 prieštankinės artilerijos savaeigiai. JAV generolo George S. Patton vadovaujama 3-oji armija padarė proveržį ir per dvi savaites persikėlė iš Normandijos į Bretanės pusiasalį ir Luaros rajoną. Amerikiečiai užėmė Bretanę, apsupo vokiečių pozicijas Bresto, Lorjano ir Sen Nazero uostuose. Trečioji armija greitai išsiveržė prie Anžė, užėmė tiltą per Luarą, toliau pasuko į rytus, kur pasiekė Aržantano miestą. Amerikiečiai atakavo Vokietijos armijos B grupės pozicijas iš galo, tai yra, iš pietų, o tuo metu anglų-kanadiečių padaliniai vokiečius užpuolė iš šiaurės, o Amerikos 1–oji armija – iš vakarų.

Hitleris, priešingai nei siūlė Vakarų grupės vyriausiasis vadas Günther von Kluge pradėti atsitraukimą link Vokietijos sienų, įsakė organizuoti kontrpuolimą ir uždaryti vokiečių fronto linijoje Sąjungininkų pralaužtą „skylę“. Vykdydami šį įsakymą vokiečiai įnirtingai puolė vakarų kryptimi Avranšo rajone, siekdami blokuoti JAV 3–osios armijos karinių išteklių tiekimo liniją (operacija „Lüttich“). Tačiau amerikiečių ataka iš pietų pačius vokiečius (7-ąją ir 5-ąją tankų armijas) varė į apsupties žiedą. Įvyko tai, ko baiminosi vermachto vadovybė: vokiečių užimtas frontas žlugo, todėl buvo sukurtas Falezo „katilas“. Ši teritorija galutina buvo uždaryta rugpjūčio 21 d., joje užspeista apie 50 000 vokiečių kareivių.

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Operacija „Kobra“ lėmė didžiausią Vokietijos karių pralaimėjimą Normandijoje. Nors didelei daliai vokiečių pajėgų pavyko ištrūkti iš apsupties, gyvosios jėgos ir karinės technikos nuostoliai buvo didžiuliai: mūšiose už Normandiją buvo sunaikinta daugiau kaip keturiasdešimt Vokietijos divizijų, 450 000 žmonių buvo prarasti, iš kurių 240 000 buvo sužeisti arba žuvo.[1]. Sąjungininkai neteko 209 672 karių, iš kurių 36 976 žuvo.[2] Praradę daugybę kareivių ir karininkų, karinės technikos vienetų, vokiečiai buvo priversti pradėti beveik nepertraukiamą atsitraukimą link Vokietijos sienos. Rugpjūčio 25 d. Sąjungininkai išlaisvino Paryžių, o rugpjūčio 30 d. paskutiniai vokiečių daliniai pasitraukė per Senos upę. Taigi, operacija „Overlord“, kurios dalis buvo „Kobra“, buvo sėkmingai užbaigta.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Williams, Andrew. D-Day to Berlin. — Hodder & Stoughton, 2004. — С. 204. — 370 с. — ISBN 0340833971
  2. Hastings, Max. Overlord: D-Day and the Battle for Normandy. — Vintage Books USA, 2006. — С. 335. — 368 с. — (Vintage Series). — ISBN 030727571X.