Oomikotai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Oomycota
Paprastojo bulviapūdžio(Phytophthora infestans)reprodukcinė struktūra
Paprastojo bulviapūdžio (Phytophthora infestans)

reprodukcinė struktūra

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Oomikotai
( Oomycota)
Binomas
Oomycota
Arx., 1967
Klasė
Oomicetai (Oomycetes)

Oomikotai (lot. Oomycota) – tai yra grybų skyrius, kurį sudaro daugiau nei 800 rūšių grybų. Oomikotai yra vieninteliai organizmai, kurie vystėsi lygiagrečiai grybams, sėkmingai įsitvirtino ir gyvena kaip grybai. Jie gyvena gėlame vandenyje, ardydami gyvūnų ir augalų liekanas, ir sausumoje, parazituodami augalus. Priklausymą stramenopilų karalystei rodo būdinga zoospora su lygiu ir plunksnišku žiuželiais, ląstelės sienelėje esanti celiuliozė, lytinių organų kopuliacija.

Kūno sandara ir dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jų kūno sandara yra neląstelinė, daugiabranduolis siūlas, kitaip tariant jų kūnas – gigantiška ląstelė.

Vegetatyviškai dauginasi judriomis zoosporomis. Ląstelės sienelė sudaryta iš nedaug celiuliozės ir β-gliukanų. Šiais požymiais jie skiriasi nuo grybų.

Šis vienaląstis, daugiabranduolis, neseptuotų ir nešakotų diploidinių siūlų pavidalo organizmas, minta absorbcijos būdu kaip grybai. Esant substrate pakankamai maisto medžiagų, grybas dauginasi nelytiškai. Siūlo galas atsitveria septa ir virš jos vystosi cilindriška zoosporangė, kur susiformuoja I kartos zoosporos. Pastarosios yra kriaušiškos su dviem lygiais žiuželiais, prisitvirtinusiais viename gale. Kai šios zoosporos subręsta, plyšta zoosporangės sienelė ir jos patenka į vandenį. Paplaukiojusios pusvalandį jos apsigaubia apvalkalu –virsta cista. Iš tokio darinio išsivysto II kartos zoospora, kuri yra pupelės pavidalo su įdubusiame šone prisitvirtinusiais vienu lygiu ir vienu plunksnišku žiuželiais. Reiškinys, kai organizmas turi dvi požymio formas yra vadinamas dimorfizmu. II kartos zoosporos taip pat virsta cista, o vėliau dygsta tinkamame substrate siūlu. Kai substrate pritrūksta maisto medžiagų prasideda lytinis dauginimasis, vadinamas oogamija. Ant siūlo išsivysto lytiniai organai, atitverti septa nuo pagrindinio siūlo. Lytiniuose organuose įvyksta mejozė. Moteriškajame lytiniame organe oogonėje susidaro 2–20 moteriškų haploidinių lytinių ląstelių oosferų, vyriškajame lytiniame organe anteridyje – haploidiniai vyriški branduoliai. Anteridis išaugina anteridžio išaugas, kuriomis į oogonę pereina vytiški branduoliai. Vienas vyriškas branduolys susilieja su vienos oosferos branduoliu. Tokiu būdu susidaro diploidinė zigota oospora. Pastarosios dygsta po ilgo ramybės periodo, suirus oogonės sienelei. Oospora dygsta, sudarydama siūlą su zoosporange.

Atstovai – dumbliagrybis (Saprolegnia) ir bulvių maro sukėlėjas paprastasis bulviapūdis (Phytophthora infestans).

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • E. Kutorga, „Botanikos ir mikologijos nomenklatūra“, Mokomoji priemonė, Vilniaus universiteto leidykla , 1997 m.
  • Z. Dabkevičius, „Mikologijos pagrindai“, Mokomoji priemonė, Lietuvos žemdirbystės institutas, 2009 m.
  • Э. Мюллер, В. Лёффлер, „Микология“, Москва: Мир, 1995м.
  • В. Билай „Основы общей микологии“, Киев, 1974м.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]