Pereiti prie turinio

Olovas

Koordinatės: 44°7′39″ š. pl. 18°34′48″ r. ilg. / 44.12750°š. pl. 18.58000°r. ilg. / 44.12750; 18.58000 (Olovas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Olovas
bosn. Olovo, kroat. Olovo, serb. Олово
Miestelio centras
Olovas
Olovas
44°7′39″ š. pl. 18°34′48″ r. ilg. / 44.12750°š. pl. 18.58000°r. ilg. / 44.12750; 18.58000 (Olovas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Bosnijos ir Hercegovinos vėliava Bosnija ir Hercegovina
Autonomija Bosnijos ir Hercegovinos federacija Bosnijos ir Hercegovinos federacija
Kantonas Zenicos-Dobojaus kantonas
Gyventojų (2013) 10 175
Vikiteka Olovas

Olovas – miestas ir to paties pavadinimo savivaldybė Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Išsidėstęs kalvotoje vietovėje, apie 50 kilometrų į šiaurės rytus nuo sostinės Sarajevo.

Pirmą kartą vietovė paminėta 1382 m. Nuo viduramžių miestas buvo žinomas dėl švino rūdos telkinių.

Viduramžiais Bosniją užgrobė osmanai, kurie valdė iki 1878 m., kai kraštą okupavo Austro–Vengrija.

Po Pirmojo pasaulinio karo teritorija atiteko Jugoslavijai, o Antrojo pasaulinio karo metais šios teritorijos priskirtos Kroatijos valstybei.

1941 m. gruodžio mėn. dėl miesto kontrolės vyko mūšiai tarp sukilėlių (četnikų) ir vyriausybinių pajėgų.

Yrant Jugoslavijai ir prasidėjus Bosnijos karui, bosniams pavyko apginti miestą ir jame išlaikyti kontrolę.

1995 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašytas Deitono susitarimas, kuris užbaigė Bosnijos karą. Miestas buvo įtrauktas į Bosnijos ir Hercegovinos federaciją.

1991 m. būta 3,3 tūkst. gyventojų Olovo miesto, o Olavo rajone – 16,3 tūkst. Iš jų bosniai sudarė 12 175 (74,6 %).

Po Bosnijos karo sumažėjo gyventojų skaičius. Iš miesto ir apylinkių išvyko serbai ir dalis kroatų.

2013 m. užfiksuota, kad mieste liko 2,4 tūkst. žmonių, o rajone 10,1 tūkst.[3] Absoliuti dauguma gyventojų buvo bosniai, kurie sudarė 95,3 % populiacijos (9 701).

Įžymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]