Olita Dautartaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Olita Dautartaitė
DautartaiteOlita.jpg
Gimė: 1943 m. balandžio 15 d. (75 metai)
Kaunas
Veikla: Lietuvos teatro ir kino aktorė, režisierė
Alma mater: Šiaulių universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Olita DautartaitėVikiteka
Olita Dautartaitė skaito eiles

Olita Veronika Dautartaitė (g. 1943 m. balandžio 15 d. Kaunas) – Lietuvos teatro ir kino aktorė, poezijos skaitovė, teatro režisierė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1964 m. baigė Vilniaus kultūros – švietimo technikumą Dramos fakultetą. 2005 m. baigė Šiaulių universitetą, edukologijos bakalaurė.

19641976 m. Kauno lėlių teatro, 19762008 m. Šiaulių dramos teatro aktorė. Nuo 1992 m. Šiaulių universiteto dėstytoja.

1988 m. viena iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizatorių Šiauliuose, Šiaulių sąjūdžio tarybos narė, Sąjūdžio seimo narė, daugelio renginių organizatorė ir vedėja. 1995-1997 m. ir 19972000 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė per 70 vaidmenų teatre ir 7 vaidmenis kine. Vaidino režisierių A. Puipos, A. Šiušos, G. Lukšos filmuose.

19711976 m. pastatė spektaklių pačios įkurtuose vaikų lėlių teatruose Kaune ir 19771984 m. Šiauliuose. 2001 m. Los Andželo lietuvių teatre „Dramos sambūris“ pastatė spektaklį „Raudokit svajonių debesys“ (pagal M. K. Čiurlionį).[1] 2004 m. ten pat pastatyta Juditos Vaičiūnaitės drama „Emilija Pliaterytė - lietuvaitė karžygė“.

Koncertuoja su valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“, berniukų ir jaunuolių choru „Dagilėlis“, Šiaulių universiteto chorais. Skaito poetų Jono Strielkūno, Liūnės Sutemos, Bernardo Brazdžionio, Dalios Saukaitytės poeziją.

Žymiausi vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaidmenys kine[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pranas PiaulokasOlita Dautartaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 537 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]