Moteris ir keturi jos vyrai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Moteris ir keturi jos vyrai – 1983 m. Lietuvos kino studijoje danų rašytojo H. Drachmano novelės „Romanas kopose“ motyvais sukurtas meninis filmas. Drama. Trukmė – 91 min. Atspausdinta 219 kopijų. Filmą kino teatruose pažiūrėjo apie 1,8 mln. žiūrovų.

Kūrybinė grupė

• Scenarijaus autorius ir režisierius – Algimantas Puipa
• Kompozitorius – Juozas Širvinskas
• Operatorius – Jonas Tomaševičius
• Dailininkas – Algirdas Ničius
• Kostiumų dailininkė – Viktorija Bimbaitė.

Vaidina

• Jūratė Onaitytė – moteris
• Antanas Šurna – tėvas
• Vidas Petkevičius – vyresnėlis
• Saulius Balandis – jaunėlis
• Olita Dautartaitė – vokietė
• Povilas Gaidys – Mauzehundas
• Valdas Jatautis – pastorius
• Kostas Smoriginas – valkata
• Jonas Pakulis – policininkas
• Eduardas Kunavičius – smuklininkas
• Algimantas Kundelis – teisėjas
• Janina Lapinskaitė – Kruvinoji Luiza Nuodytoja
• Vytautas Paukštė – nusikaltėlės prižiūrėtojas
• Povilas Stankus – kalėjimo viršininkas
• Vladas Baranauskas
• Albinas Bataitis
• Rytis Gustaitis

Siužetas

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Veiksmas vyksta XIX a. pabaigoje žvejų kaimelyje Baltijos jūros pakrantėje. Pajūryje, rinkdamas medgalius, pagyvenęs žvejas randa ir ištraukia iš vandens skenduolį. Policininkas bando išsiaiškinti tapatybę. Nevietinė Moteris juodais drabužiais atpažįsta savo vyrą. Pagyvenusysis žvejas gyvena su dviem suaugusiais sūnum; Vyresnėlis parplukdo moterį namo, į apsemtą jos kaimą. Keitėsi metų laikai, ir vieną dieną prie žvejų trobos sustojo vežimas: Moters namą nusinešė jūra, ji su skrynia ir kambariniu augalu atvyko pas žveją ir abu jo sūnus. Moteris nėščia, Vyresnėlis prisipažįsta Tėvui visą pavasarį ją lankęs. 1900-ųjų išvakarėse gimsta berniukas. Vyresnysis sūnus veda Moterį ir, norėdamas persirašyti Tėvo skolą sau ir gauti iš bankininko dar vieną paskolą, važiuoja į miestą. Grįždamas namo kopose jis žūsta nuo valkatos rankos. Tėvą už neišmokėtas šeimos skolas nubaudžia kalėti. Tada jaunesnysis brolis veda Moterį. Norėdamas išmaitinti abu brolio sūnus ir besilaukiančią žmoną (Moterį), Jaunėlis įsidarbina skęstančiųjų gelbėtoju, tačiau dirba neilgai – audra pasiglemžia jo gyvybę. Tėvą, kaip vienintelį likusį šeimos maitintoją, paleidžia iš kalėjimo. Netrukus po to policijos pareigūnas praneša, kad rastas vyresniojo sūnaus kūnas, ir sąžiningai grąžina prie palaikų pasilikusius pinigus – tais laikais labai didelę sumą (beveik 150 sidabrinių). Dabar jau abiejų sūnų netekusiam Tėvui tenka rūpintis Moterimi, tapusia jo žmona, ir mažamečiais vaikais – savo anūkais.

Apdovanojimai

• 1983 m. – pripažintas geriausiu filmu sąjunginėje jaunųjų kinematografininkų apžiūroje Kišiniove, prizas Jūratei Onaitytei;
• 1984 m. – sąjunginio kino festivalio Kijeve prizas ir diplomas Jūratei Onaitytei ir dailininkui A. Ničiui.