Ocelotinė katė
Ocelotinė katė (angl. Ocicat) – trumpaplaukių kačių veislė. Pavadinimą gavo nuo Pietų Amerikos laukinės katės oceloto, kurios dėmėtas kailis panašus į šios veislės kačių.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veislė atsirado 1964 m., atsitiktinai susiporavus Siamo katinui su šokolado spalvos žymėmis ir katytei, kurios protėviai buvo Siamo ir Abisinijos katės. Vieno kačiuko kailis buvo dailiai dėmėtas.
Kačiuko savininkė veislę išvedė padedama kitų kačių augintojų. 1987 m. šią veislę pripažino daugelis Amerikos kačių augintojų draugijų.
Charakteris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai judrios, žaismingos ir protingos katės. Labai mėgsta draugiją, dėmesį, negali pakęsti ilgalaikės vienatvės. Gerai sutaria su kitomis katėmis. Jei iš mažens neturi nemalonių atsitikimų su šunimis, draugauja ir jais.
Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ocelotinė katė yra raumeninga, didelė, grakšti. Suaugusi sveria 5–7 kilogramus. Kojos ilgos, letenos ovalios. Uodega ilga ir smaili.
Galva pusiau pleištiška. Akys migdolo pavidalo, toli viena nuo kitos, dažniausiai žalios arba gintarinės. Ausys plačios prie pagrindo. Kailis glotnus, švelnus, su dėmelėmis.
Būna įvairių spalvų: juodos, šokolado, cinamono, melsvos, alyvų ir stirnos kailio su dėmėmis. Gali turėti sidabraspalvį poplaukį.
Kailio dėmės nesusiliejusios, pakankamai ryškios.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Esther J.J. Verhoef-Verhallen. Kačių enciklopedija, vert. Danguolė Žalytė. Vilnius: Aktėja, 2002.