Nusileidimas Mėnulyje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vaizdas pro Mėnuleigio Orion langą netrukus po Apollo 16 nusileidimo.

Nusileidimas Mėnulyje – žmogaus kurtų erdvėlaivių nusileidimai ant Mėnulio paviršiaus. Tai apima tiek pilotuojamus, tiek bepiločius kosminius skrydžius.

Pats pirmasis žmogaus sukurtas aparatas Mėnulyje nusileido 1959 m. rugsėjo 13 d. Tai buvo Tarybų Sąjungos „Luna“ programos erdvėlaivis „Luna 2“.[1]

1966 m. sausio 31 d. buvo paleistas „Luna 9“, kuris sėkmingai nusileido Mėnulyje ir tapo pirmuoju kosminiu aparatu, atlikusiu švelnų nusileidimą (nesudužusiu). Erdvėlaivis į Žemę atsiuntė 5 panoramines Mėnulio nuotraukas – pirmąsias tokias nuotraukas iš Žemės palydovo.

JAV misija „Apollo 111969 m. liepos 20 d. įvykdė pirmą sėkmingą žmogaus pilotuojamo erdvėlaivio nusileidimą šiame Žemės palydove.[2]

Paskutinis šį palydovą pasiekė „Luna 24“ erdvėlaivis. Jis pasiekė Mėnulį 1976 m. rugpjūčio 18 d., o rugpjūčio 22 d. nusileido Žemėje paėmęs 170,1 gramų Mėnulio mėginių. Šis erdvėlaivis tapo paskutiniu Tarybų Sąjungos istorijoje. Iki 2013 m. pabaigos tai buvo paskutinis kosminis aparatas nusileidęs Mėnulyje.

2013 m. gruodžio 6 d. Mėnulio orbitą pasiekė Kinijos erdvėlaivis „Chang'e 3“, kuris gruodžio 14 d. nusileido ant palydovo paviršiaus.[3] Šią kinų misiją 2019 m. sausio 3 d. papildė „Chang'e 4“ – pirmas žmogaus pagamintas objektas, sėkmingai nusileidęs Mėnulio nematomoje pusėje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]