Nuodingasis pievagrybis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Agaricus xanthoderma |
|---|
 (Agaricus xanthoderma) |
| Mokslinė klasifikacija |
 Index Fungorum
|
| Binomas |
| Agaricus xanthodermus Genev., 1876 |
Nuodingasis pievagrybis (Agaricus xanthoderma) – pievagrybinių šeimos nuodingasis grybas. Liaudyje dar vadinamas Karabolio grybu, baltuoju šungrybiu. Labai panašus į dirvinį ir valgomąjį pievagrybius, bet perlaužus staigiai pagelsta ir skleidžia nemalonų kvapą, todėl nuo jų nesunkiai atskiriamas.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kepurėlė yra 5–12 cm skersmens, iš pradžių apvali, vėliau iškili arba paplokščiai iškili, nemėsinga, lygi, balta. Luobelė paprastai lygi, kartais šiek tiek žvynuota. Lakšteliai blankios rožinės, senesnių grybų rausvai rudos, senų šokoladinės rudos spalvos, siauri, tankūs, laisvi. Kotas 5-15 cm ilgio, 1-2,5 cm storio, vienodo storumo, tik pagrindas su gumbeliu, kuris dažniausiai gelsvas, tuščiaviduris, baltas, plikas, kartais net blizgantis, su dvigubu, žvynuotu, storu, gelsvai dėmėtu rinkiu. Aukštai esantis rinkis būna baltas odiškas, apatinė pusė tankiai išvagota griovelių. Trama balta, perpjovus staigiai pagelsta, ypač koto gumbo, stipraus karbolio kvapo. Viršutinė koto dalies trama balta, apatinė pilkai geltona, jai būdingas nemalonus dezinfekcinės priemonės (Karbolio) kvapas, taip pat ji nemalonaus skonio. Sporos tamsiai rudos, 5-7x3-4 μm.
Spalvos kaita: lakšteliai iš pradžių balkšvi, vėliau rausvi ir galiausiai tamsiai rudi arba juodi. Paspaudus luobelė pageltonuoja.
Augavietė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šis grybas sutinkamas lapuočių ir spygliuočių miškuose, parkuose, soduose, miškų pakraščiuose, krūmokšniuose, pakelėse, grupėmis. Lietuvoje žinoma tik viena radimvietė (Gudelių km., Marijampolės raj.)
Apsinuodijimo pavojus
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apsinuodijimo Nuodinguoju pievagrybiu požymiai – vėmimas ir viduriavimas – pasireiškia labai greitai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Didysis gamtos vadovas, „Grybai“, išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., 136 psl. ISBN 9955-573-65-1
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Straipsnis svetainėje Gaspadorius.lt
- Apie Lietuvoje augančius grybus Archyvuota kopija 2014-04-27 iš Wayback Machine projekto.
