Numinoziškumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Numinoziškumas (lot. numinosum, iš lot. numen – 'dievo valia, dievo linksnis') – religijotyros teorijoje taip įvardijama šventybės potyrių visuma. Šį terminą įvedė ir juo religijos esmę pagrindė vokiečių religijotyrininkas Rudolfas Otas.

Pasak Oto, numinoziniai potyriai yra iracionalūs, neįžodinami ir sukelia šventybės arba kitokybės jausmą, kuris yra religijos pagrindas. Šie potyriai yra tik religinės prigimties ir nepaaiškinami. Numinozinių potyrių pagrindas – mysterium tremendum („šiurpinantis slėpinys“). Tai kraupumo, nejaukumo jausmas prieš Kitokybę, kuri yra slėpininga ir nepažintina. Vėliau žmogaus sąmonė šią jauseną įvardina ir įsivaizduoja kaip dievybes, demonus, fantastines būtybes (vaiduoklius). Nors šio tremendum išraiškos akivaizdžiausios gamtoje gyvenančių tautų tikėjimuose, tačiau įvairiomis formomis pasireiškia ir pasaulinėse religijose (pvz., Dievo rūstis (dies irae) judaizme ir krikščionybėje). Pasak Oto, tremendum yra kupinas didybės, galybės (majestas), prieš kurią žmogus pasijunta niekybe, ši jausena žmoguje iššaukia nuolankumo pojūtį. Į numinozinius potyrius patenka ir energija, valia, judėjimas, mitrumas, kylantis iš Kitokybės suvokimo. Kitas neatsiejamas numinozinių potyrių elementas esti žavesys (fascinans) – nors Kitokybė gąsdina, šiurpina ir verčia jausti savo niekybę, ji tuo pačiu žavi, masina, vilioja. Žmogus, kuris virpa priešais dievybę, kartu kreipiasi į ją ir trokšta priartėti prie jos. Religiniame potyryje iš pat pradžių glūdi ir siaubas, ir potraukis; pastarąją aplinkybę liudija visoms religijoms būdingi ritualai ir liturginiai veiksmai, modeliuojantys žmogaus ir dievybės suartėjimą.

Išvardinti numinoziniai potyriai dažnai gali pasireikšti ir atskirai – pvz., tik kaip fascinans arba kaip mysterium. Tačiau keičiasi ne patys potyriai, o žmogus žengia nuo vieno potyrio prie kito.

Nors numinosum racionaliai žodžiais nėra apibūdinamas, jis pasireiškia kaip šventybė – šventinė nuotaika, šventybės pilni gestai, balso tonas, mimika parodo žmogų jaučiant numinoziškumą. Mene numinoziškumas pasireiškia estetiniu prakilnumu, didybe.

Numinoziškumą aptarė ir Karlas Gustavas Jungas. Jis antrindamas Otui teigė, kad ne žmogus kuria numinosum, o pats tampa jo auka, jo užvaldytas, tai tuo pat objekto savybė ir potyris.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]