Novočerkasko įvykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Novočerkasko įvykiai – 1962 m. birželio 1–2 d. Novočerkasko elektrovežių lokomotyvų gamyklos darbininkų bei kitų miesto gyventojų maištas. Tai buvo didžiausias ir žiauriausiai TSRS istorijoje numalšintas antisovietinis įvykis.

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio pradžioje TSRS susiklostė sunki ekonominė padėtis – prasidėjus ginklavimosi varžyboms šalies gynybai ir kosmoso įsisavinimui skiriant didžiąją biudžeto dalį, vidaus ir socialinėms reikmėms buvo skiriama vis mažiau lėšų. Sutriko kai kurių prekių tiekimas, pradėjo trūkti net duonos gaminių. 1962 m. pavasarį N.Chruščiovas pirmą kartą ryžosi pirkti grūdų užsienyje.

Gegužės pabaigoje TSRS vyriausybė pakėlė mažmenines mėsos produktų kainas 30 proc., sviesto – 25 proc. Maža to, kaip jau buvo įprasta, žiniasklaida skelbė, kad tai padaryta vos ne visų šalies darbininkų pritarimu. Tuo pat metu Elektrovežių gamyklos vadovybė trečdaliu pakėlė išdirbio normas, dėl ko atitinkamai sumažėjo darbuotojų atlyginimai.[1]

Įvykių eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Birželio 1 d. apie 10 val. plieno lydymo cecho darbininkai nutraukė darbą, pareikalavo padidinti įkainius. Apie pusiaudienį 5 000 žmonių minia susirinko prie administracijos pastato. Gamyklos administracija atsisakė išklausyti reikalavimus. Protestuotojai užtvėrė geležinkelio magistralę, jungiančią Rusijos pietus su centrine dalimi, sustabdė keleivinį traukinį Rostovas – Saratovas. Prie mitinguojančiųjų prisijungė kitų miesto gamyklų darbuotojai.

Popiet į gamyklą atvyko visi Rostovo srities partiniai vadovai, iš Maskvos atskrido speciali TSKP CK Politinio biuro komisija (Frolas Kozlovas, Anastasas Mikojanas, Andrejus Kirilenka, Dmitrijus Polianskis). Vėliau prie jų prisijungė buvęs KGB vadovas, TSKP CK sekretorius Aleksandras Šelepinas. TSRS Gynybos ministras maršalas Rodionas Malinovskis Šiaurės Kaukazo karinės apygardos vadui armijos generolui I.Plijevui įsakė prireikus panaudoti tankų divizijos pajėgas.

Gamyklos ir srities vadovų įkalbinėjimai išsiskirstyti buvo nesėkmingi. Dar didesnį minios nepasitenkinimą sukėlė milicijos bandymai išstumti mitinguotojus iš gamyklos teritorijos. Valdžios kalbėtojai buvo nušvilpti, apmėtyti akmenimis, ant pastato fasado kabėjęs N.Chruščiovo portretas nuplėštas ir sudegintas. Sutemus mitinguotojai stichiškai pradėjo šturmuoti administracijos pastatą. Pasislėpusius viduje srities vadovus slapta išvedė KGB specialusis dalinys.

Mitinguotojai nutarė ryte organizuoti eitynes prie TSKP srities komiteto pastato. Per naktį į miestą buvo įvesta kariuomenė, pradėti saugoti pašo, telegrafo, radijo, srities Vykdomojo ir partijos komitetų pastatai, iš Valstybinio banko skyriaus išvežti pinigai bei vertybės.

Ryte gamyklų darbuotojai pradėjo rinktis į miesto centrą. Minios rinkosi prie valdžios pastatų, bandyta vaduoti milicijos suimtus protestuotojus. Prie Vykdomojo komiteto bei milicijos kariuomenė pradėjo šaudyti į žmones.

Paminklinis akmuo tragedijos vietoje

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po demonstrantų sušaudymo dar dvi dienas mieste vyko stichiški mitingai. Įvykių metu žuvo 24 žmonės, sužeisti 87, suimta 240 protestuotojų. Žuvusiuosius naktį išvežė ir palaidojo skirtingose kapinėse.[2]

105 aktyviausi protestuotojai vėliau buvo apkaltinti banditizmu bei masinių riaušių organizavimu bei bandymu nuversti tarybinę santvarką. Septyni neramumų organizatoriai nuteisti mirties bausme ir sušaudyti, kiti nuteisti kalėti nuo 10 iki 15 metų.[3]

Po tragiškų įvykių, visas miestas buvo apsuptas kariuomenės ir uždarytas, patekti į miestą ar išvažiuoti buvo galima tik su leidimu. Vyko masiniai įtariamųjų naktiniai areštai, tardymai, kratos. Didžiulė įtampa ir baimė tvyrojo mieste dar ilgai. Visi žuvusieji per mitingą ir sušaudyti pagal teismo nuosprendžius buvo laidojami slaptai kituose miestuose, tik po 30 metų masinės laidojimo vietos buvo atrastos ir visi buvo perlaidoti kapinėse. Visa aikštė iš karto buvo ,,sanitariškai apdirbta“, visi lavonai surinkti ir išvežti, kruviną aikštės grindinį plovė vandeniu kelias dienas, vėliau buvo nuspręsta pakloti naują asfaltą. Dar vėliau siekiant naikinti žiaurius faktus, kruvinoji aikštė buvo paversta parku, pastatytas fontanas. Kiekvienais metais birželio 1-2 dienomis į miestą buvo komandiruojamos papildomos KGB pajėgos. Tik 1990 metais, t. y. po 28 m., miesto gyventojai be baimės galėjo susirinkti į pirmą masišką mitingą, nes šią kraupią ir ilgai slėptą istoriją 1989 m. per SSRS deputatų suvažiavimą drąsiai iškėlė Peterburgo meras Sobčiakas. Sovietinė valdžia įnirtingai vykdė didžiulę dezinformacijos kompaniją Novočerkaske, visi mitingo dalyviai buvo vadinami banditais ir antisovietiniais elementais, buvo siekiama, kad miesto gyventojai pradėtų smerkti ir niekinti ne tik įtariamuosius, bet ir jų šeimas. 1963 metais vykstant surežisuotam teismo procesui, KGB atkakliai siekė, kad teismo salėje visas vietas užimtų medaliais apsikabinę ir privilegijuotą bei sotų gyvenimą gyvenantys karo veteranai, todėl teisėjai paskelbus mirties nuosprendį nekaltiesiems, visa salė pradėjo ploti ir šaukti pergalės šūkius, o pasmerktųjų artimieji stovėjo gatvėje šalia teismo pastato, vaikai ir žmonos klykė iš nevilties ir alpo iš sielvarto. 2011 metais iškilmingai buvo minimas elektrovežių gamyklos 75 metų jubiliejus, tačiau gamyklos viršininkai ignoravo likusius gyvus 1962 m. mitingo dalyvius, ,,šis epizodas mūsų gamyklai negeras, todėl jį neafišuojam, nedėkinga ši tema", taip savo keistą poelgį paaiškino gamyklos atstovas.

Papildoma informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Generolas leitenantas Matvejus Šapošnikovas atsisakė prieš demonstrantus panaudoti tankus, dėl ko vėliau buvo teisiamas.[4]
  • TSKP CK plenumo nutarimu Novočerkasko įvykių dokumentai buvo įslaptinti, apie juos žinantys asmenys pasirašė pasižadėjimus laikyti paslaptį.
  • Tik 1992 m. žuvusiųjų palaikai identifikuoti ir perlaidoti Novočerkasko kapinėse.
  • 1963 m. TSRS Transporto ministerija nusprendė pervadinti Novočerkaske gaminamus elektrovežius: vietoje raidės N (Novočerkaskas) pradėta naudoti trumpinį VL (Vladimiras Leninas), modeliai gavo pavadinimus ВЛ19, ВЛ22 ir ВЛ23.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]