Notariato teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Notariato teisė – notarinės veiklos teisė; notarų profesinės veiklos teisė. Visuma teisės normų, reguliuojančių notarinių veiksmų atlikimą, juos atliekančių asmenų (seniūnas, konsulinis pareigūnas) statusą, su jais susijusią veiklą. Apima civilinės teisės, administracinės teisės, kitas nuostatas.

Teisės šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis teisės šaltinis – Notariato įstatymas, Civilinis kodeksas.

Lietuvoje – LR notariato įstatymas, LR konsulinis statutas, LR civilinis kodeksas ir kt.