Nosvė
| Nosvė | |
|---|---|
| Ilgis | 24,6 km |
| Baseino plotas | 64,1 km² |
| Vidutinis debitas | 0,5 m³/s |
| Ištakos | Norvaišiai |
| Žiotys | Šventoji |
| Šalys | Lietuva |
Nosvė (arba Nasvė) – upė rytų Lietuvoje, Utenos ir Anykščių rajonuose; Šventosios dešinysis intakas. Ištakos yra tik 2,5 km nuo Šventosios, prie Norvaišių kaimo, tačiau upelis teka priešinga kryptimi lygiagrečiai Šetekšnos aukštupiams, teka per Noniškio ežerą ir tik aukščiau Vilučių, pasukęs į pietus, pradeda tekėti lygiagrečiai Šventajai. Dar vieną posūkį į vakarus Nosvė padaro, kai į ją įteka Upius. Pratekėjusi pietiniu Vilkabrukių kaimo pakraščiu, pasiekia Šventąją (138 km nuo žiočių) ties Šventupio kaimu.[1]
Nosvės aukštupio tėkmės kryptis yra poledynmetyje vykusių Šventosios ir Nemunėlio baseinų perskirstymo atspindys. Kadaise Nemunėlio baseinui priklausęs Nosvės aukštupys stipriai užpelkėjo, todėl, melioruojant žemes, 6,5 km ilgio upelio atkarpa buvo ištiesinta. Toks pat likimas ištiko ir 9 km ilgio vidurupio ruožą aukščiau Upiaus žiočių. Tik žemupys išliko natūralus. Čia vaga giliau įsirėžusi (nuolydis apie 0,3 %).
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Upėvardį bandoma sieti su žodžiu nosis, nors ši etimologija gana neaiški.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Nosvė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 181
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.