Noahidizmas
Noahidizmas – monoteistinė ideologija, paremta Septyniais Nojaus įsakymais. Pagal halachą, nežydai nėra įpareigoti atsiversti į judaizmą, tačiau jiems reikia laikytis Septynių Nojaus įsakymų. Prisijungusieji prie šių įsakymų laikymosi ir juos palaikančių organizacijų vadinami B'nei Noah (hebr. בני נוח), Nojaus vaikais ar noahidais. Nėra statistinių duomenų kiek iš viso pasaulyje egzistuoja besilaikančių Nojaus įsakymų. Noahidų yra JAV, Pietų Amerikoje ir Europoje. Nojaus sūnų, noachitų terminu dar iki „Bnai Noah“ atsiradimo save vadino masonai.[1]
Hebrajų kalbos terminas „B'nei Noah“, kaip Nojaus palikuonims, taikomas visiems nežydams. Vis dėlto šiais laikais šis terminas taip pat vartojamas, kalbant apie tuos nežydus, kurie laikosi Nojaus įsakymų.
Pasak Tanacho, visi žmonės yra Nojaus palikuonys. Nojus ir trys jo vaikai (Šemas, Chamas ir Jefetas) bei jų žmonos išsigelbėjo nuo tvano pasistatytu laivu (arka). Nojaus šeimai palikus arką, Dievas sudarė su jais sandorą:
Pagal Talmudą, ši sandora apėmė ir Septynis Nojaus įsakymus. Taigi, B'nei Noah, visi žmonės, būdami Nojaus palikuonys, yra pavaldūs Nojaus įsakymams.
Ortodoksinis judaizmas paprastai neskatina atsivertimo į judaizmą, tačiau tiki, kad judėjai turi pareigą suteikti žinių žmonėms, besidomintiems Nojaus įsakymų įgyvendinimu. Kai kurios judėjų grupės, tokios kaip Chabad Lubavitč judėjimas, grupės, susijusios su Dor Daim, ypač aktyviai stengiasi populiarinti Septynis Nojaus įsakymus.
Nedidelės grupės, vadinančios save B'nei Noah (Nojaus vaikais), paskutiniu metu sukūrė organizuotas bendruomenes, kurios laikosi Nojaus įsakymais apibrėžtų moralės normų. Sukurta noahidų tinklalapių.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Albert G. Mackey, "A Lexicon of Freemasonry", 1860; skirsnis "Noachidae".