Pereiti prie turinio

Halacha

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Halacha (hebr.הלכה‏‎) – visi judaizmo religiniai įstatymai, jungiantys 613 Įsakymų ir daugumą Talmudo įstatymų. Halacha nurodo, kaip žydui gyventi, valgyti, vesti žmoną ir net būti palaidotam. Dažnai halacha apibūdinama kaip žydų įstatymai, nors tiesioginis vertimas būtų „takas“ arba „vaikščiojimo būdas“. Žodžio „halacha“ šaknis reiškia eiti, keliauti arba vaikščioti. Pagrindinį halachos įstatymų pagrindą sudaro Toros įstatymai. Visi halachos žydų įstatymai skirstomi į:

  1. įstatymus, perduotus Dievo.
  2. įstatymus, sukurtus žmogaus.

Nuodėmės pagal halachą

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bet koks nusižengimas įstatymui judaizme laikomas nuodėme, už kurį žmogus turi atgailauti. Judaizme nuodėmės skirstomos taip:

  • Peša – sąmoninga nuodėmė, nusikalstant Dievui,
  • Avon – valinga nuodėmė, padaryta suprantant pasekmes, tačiau neneigiant Dievo,
  • Cheth – nekalta nuodėmė, prasižengiant iš nežinojimo.

Halachos pagrindiniai įstatymai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]