Noškūnų miškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Noškūnų miškas)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°13′15″ š. pl. 23°58′36″ r. ilg. / 54.22083°š. pl. 23.97667°r. ilg. / 54.22083; 23.97667

Nemunaičio miškas

Noškūnų miškai – miškai pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, Nemuno dešiniajame krante, prasideda tuojau į pietus nuo Nemunaičio. Priklauso Alytaus miškų urėdijai, Dainavos ir Sudvajų girininkijoms. Apima 27,2 km² plotą. Masyvą sudaro Noškūnų, Nemunaičio, Vertelkų, Klepočių, Živultiškių miškai.

Paviršius lygus, šiaurėje kalvotas, leidžiantis į Nemuno slėnį vietomis žioji griovos, teka maži upokšniai. Būdingi jauriniai silpnai sujaurėję smėliai. Telkšo keletas ežerų: Rūžis, Rūželis, Juodis, Bedugnis, Gervaraistis, pietuose – Lizdų ežeras, Krakinis, Ežerynas, Bedugnis, Galvinis. Į Nemuną teka Rūžės upelis. Noškūnų miškai pietuose pereina į Subartonių miškus.

Medynai:

Jaunuolynai sudaro 46 % medynų, pusamžiai medžiai 45 %, pribręstantys 5 %, brandūs 4 %.

Noškūnų miškuose yra briedžių, stirnų, šernų, kiškių, usūrinių šunų, kiaunių, lapių, voverių.[1] Pietinis miškų pakraštys patenka į Dzūkijos nacionalinį parką.

Miškuose ar šalimais įsikūrę kaimai: Nemunaitis, Lankos, Vangelonys, Noškūnai, Jociūnai, Pieriškiai, Bugonys, Vertelkos, Klepočiai, Ežerynas, Živulčiškė, Miežionys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Noškūnų miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 221 psl.