Subartonių miškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°13′25″ š. pl. 24°9′24″ r. ilg. / 54.22361°š. pl. 24.15667°r. ilg. / 54.22361; 24.15667

Subartonių miškai netoli Gelovinės ežero

Subartonių miškai – miškų masyvas pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, 1 km į šiaurę nuo Merkinės, Nemuno dešiniajame krante. Priklauso Alytaus miškų urėdijos Dainavos girininkijai ir Druskininkų miškų urėdijos Subartonių girininkijai. Apima ~60 km² plotą. Masyvą sudaro Subartonių, Netiesų, Makniūnų, Pelekiškės, Veismūnų miškai. Anapus Nemuno plyti Kibyšių miškas, o vakaruose pereina į Noškūnų mišką.

Paviršius – smėlėta lyguma su negausiomis kalvelėmis ir įdubomis. Būdingi jauriniai ir velėniniai jauriniai mažai sujaurėję smėliai. Pietine miškų riba teka Nemunas, o per mišką – jo intakai: Strauja (su Mikalaviškiu, Gelovine), Apsingė (su Kempe, Netiesa), Geitupė, Pakrikštė. Subartonių miškuose telkšo ~20 ežerų: didžiausi – Gelovinė, Apsingis, Gilšė, Lauja, Linamarkė, Pakelinis, Kampinis, Netiesis, Kozamkas.

Medynai:

jaunuolynai sudaro 43 % medynų, pusamžiai medžiai 46 %, pribręstantys 9 %, brandūs 2 %.

Subartonių miškuose gan gausiai gyvena briedžiai, stirnos, šernai, kiškiai, lapės, voverės, usūriniai šunys, bebrai, barsukai, ondatros, ūdros, vandens ir plėšrieji paukščiai. Gausu vaistinių augalų, uogų, grybų. Beveik visi Subartonių miškai patenka į Dzūkijos nacionalinį parką. Įsteigti Subartonių kraštovaizdžio (memorialinis), Subartonių botaninis, Straujos geomorfologinis, Netiesų hidrografinis (Netiesų miško ežerėliai), Pakrykštės geomorfologinis draustiniai.

Subartonių miške (8 kvartale) yra pilkapiai, o Pelekiškės miške (55 kvartale, prie Nemuno) – Maksimonių akmens amžiaus stovyklavietė.[1] Rytinę pusę kerta kelias  129  AntakalnisJieznasAlytusMerkinė . Subartonių miškuose įsikūrę: Subartonys, Pelekiškė, Kačingė, Zakavoliai, Kamintiškės, Pagilšys, Parudnia, Masališkės, Gelovinė, Raitininkai, Samūniškės, Maksimonys, Rudnia, Netiesos, Apsingė, Veismūnai, Jaujakaimis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Subartonių miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 124 psl.