Nikolajus Avenarijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Nikolajus Avenarijus
rus. Николай Авенарий
Gimė: 1834 m. rugsėjo 12 d.
Sarskoje Selo
Mirė: 1903 m. liepos 17 d. (68 metai)
Veikla: Rusijos archeologas, pedagogas

Nikolajus Avenarijus (rus. Николай Авенарий 1834 m. rugsėjo 12 d. Sarskoje Selo, dab. Leningrado sritis1903 m. liepos 17 d.) – Rusijos archeologas, pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigęs Imperatoriškąjį vyriausiąjį pedagogikos institutą Sankt Peterburge dirbo Varšuvos, Balstogės mokyklų inspektoriumi.

1885-1890 m. tyrinėjo Barysavo, Bielsko, Balstogės ir Naugarduko apylinkių pilkapius bei Drohičino miestą. Baltarusijoje surinko akmeninių kirvių, Lenkijoješvino plombų kolekciją. 1893 m. IX archeologų suvažiavime Vilniuje skaitė pranešimą apie Drohičino plombas; jas priskyrė rusų periodui. Darbai archeologine tematika parašyti tendencingai – prorusiškai ir proslaviškai; jotvingius laikė laukiniais, iki slavų atėjimo nenaudojusiais geležies.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Drohičinas prie Bugo ir jo senienos, 1890 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksiejus LuchtanasNikolajus Avenarijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 332 psl.