Nikėlai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Nikėlai
Nikelai.jpg

Nikėlai
Koordinatės 55°29′20″š. pl. 21°36′50″r. ilg. / 55.489°š. pl. 21.614°r. ilg. / 55.489; 21.614 (Nikėlai)Koordinatės: 55°29′20″š. pl. 21°36′50″r. ilg. / 55.489°š. pl. 21.614°r. ilg. / 55.489; 21.614 (Nikėlai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Švėkšnos seniūnija
Gyventojų skaičius 21 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Nìkėlai
Kilmininkas: Nìkėlų
Naudininkas: Nìkėlams
Galininkas: Nìkėlus
Įnagininkas: Nìkėlais
Vietininkas: Nìkėluose

Nikėlai – kaimas Šilutės rajone, 4 km į pietus nuo Švėkšnos , prie kelio, jungiančio plentus: Švėkšna – Saugos, Švėkšna – Žemaičių Naumiestis; kaimo pietiniu pakraščiu teka Ašva (Veiviržo kair. intakas).

Nikėlų kaimas ribojasi su Kalkiškės, Vilkėno I, Šiaulių, Tvaskučiių, Paulaičių ir Varniškių kaimais.

Nikėlų kaime yra durpynas (30 ha), veikiančios Švėkšnos parapijos evangelikų liuteronų kapinės, senosios Nikėlų kaimo kapinės, kapinynas (plotas 2,2 ha), kryžius, žymintis Kęstučio apygardos Geležinio Vilko būrio vado Česlovo Čiužo-Vytauto (19201952) žuvimo vietą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partizanų būrio vado Č. Čiužo žuvimo vieta

Nikėlų kaimo apylinkėse gyventa jau nuo II amžiaus.

XX a. pradžioje į rytus nuo Nikėlų kaimo, Ašvos dešiniajame krante, ariant lauką, buvo randama senovinių dirbinių. 1924 m. tame lauke bandomuosius kasinėjimus atliko švėkšniškis inžinierius Jonas Rugis (19011968), o 1936 m. nuodugniau tyrinėjo archeologas Jonas Puzinas (19051978). Nustatyta, kad tai II-VI a. ir IX-XII a. kapinynas. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo bei Telšių ir Švėkšnos kraštotyros, Palangos gintaro muziejuose.

Nuo 1820 m. Nikėlai priklausė Vilkėno dvarui. 18801882 m., atribojant dvaro žemes, tarp Nikėlų kaimo gyventojų ir Vilkėno dvaro savininko grafo Aleksandro Platerio (18451922) vyko ginčai.

Tarpukaryje Nikėlų kaimo durpynas, priklausęs trim savininkams, eksplotuotas; durpes pirko ne tik Švėkšnos miestelio ir aplinkinių kaimų, bet ir Klaipėdos krašto gyventojai; nuo 1938 m. durpės buvo presuojamos.

Sovietmečiu Nikėluose buvo „Ašvos“ tarybinio ūkio žolės miltų agregatas (nugriautas 1996 m.), karvidės (nugriautos 2004 m.).

Nikėlų kapinynas 1997 m. įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 1998 m. paskelbtas Lietuvos kultūros paminklu.

1923 m. Nikėlų kaime buvo 55 gyventojai (10 ūkių), 1997 m. – 20 gyventojų (10 ūkių).

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[2] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 1997 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
53 55 51 42 39 20 20 24 21


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Evangelikų liuteronų kapinės

Nikėluose gimė:

Nikėlų Evangelikų liuteronų kapinėse palaidotas:

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. Rugytė. Švėkšna. Čikaga. 1974.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Nikėlai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 693 psl.