Nijolė Narmontaitė
| Nijolė Narmontaitė | |
|---|---|
| |
| 2012 | |
| Gimė | 1959 m. balandžio 12 d. Telšiai[1] |
| Gyven. vieta | Vilnius |
| Tautybė | Lietuvė |
| Pilietybė |  Lietuva
|
| Sutuoktinis (-ė) | Paulius Kovas[2] buv. Arūnas Sabonaitis[3][4] |
| Vaikai | Simonas Sabonaitis[5][6][7] |
| Veikla | Aktorė |
| Sritis | Teatras, kinas, TV |
| Išsilavinimas | Aktorinis meistriškumas |
| Alma mater | LVK (1978–1981) Pedagogės Irena Vaišytė, Judita Ušinskaitė[8] |
Nijolė Narmontaitė (g. 1959 m. balandžio 12 d. Telšiuose) – lietuvių aktorė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1978–1981 m. studijavo aktorinį meistriškumą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1981–1988 m. dirbo Šiaulių dramos teatre, 1988–2003 m. – Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre, 2001–2004 m. – LNK televizijoje, 2005 m. – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Šiuo metu yra laisvai samdoma aktorė.
Vaidmenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Teatre
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1982 m. Ada. Džordžas Baironas. Kainas. Rež. Saulius Varnas. ŠDT
- 1982 m. Adela. Federikas Garsija Lorka. Bernardos Albos namai. Rež. Udis Brikmanis. ŠDT
- 1982 m. Miurijelė. N. E. Bajeris. Incidentas. Rež. Saulius Varnas. ŠDT
- 1983 m. Ragana. G. Solovskis. Skiriama princesei. Rež. Juozas Javaitis. ŠDT
- 1983 m. Marija. D. R. Popesku. Fajansinis nykštukas iš vasaros sodo. Rež. Saulius Varnas. ŠDT
- 1985 m. Marija. E. Liegutė. Povilas ir Marija. Rež. Regina Steponavičiūtė. ŠDT
- 1986 m. Marijana. A. de Miuse. Marijanos įnoriai. Rež. Gytis Padegimas. ŠDT
- 1987 m. Fėja Beriliūnė. M. Meterlinkas. Žydroji paukštė. Rež. Regina Steponavičiūtė. ŠDT
- 1988 m. Leida. R. Saluris. Paskutinės dvi valandos. Rež. Prit Pedajas. ŠDT
- 1988 m. Floranc. R. Toma. Spąstai. Rež. Regina Steponavičiūtė. ŠDT
- 1988 m. Paulė. Balys Sruoga. Baisioji naktis. Rež. Vytas Balsys. KVADT
- 1989 m. Birutė. Romualdas Granauskas. Gyvenimas po klevu. Rež. Julius Dautartas. KVADT
- 1990 m. Jauna moteris. Haroldas Pinteris. Kalnų kalba. Rež. Jonas Jurašas. KVADT
- 1991 m. Našlė Kvin. Dž. M. Singas. Šaunuolis iš vakarų pakrantės. Rež. Henrikas Vancevičius. KVADT
- 1992 m. Polina. A. Dorfman. Mirtis ir mergelė. Rež. Jonas Jurašas. KVADT
- 1992 m. Ledi Milford. Fridrichas Šileris. Klasta ir meilė. Rež. Udis Brikmanis. KVADT
- 1995 m. Pepė. Astrida Lindgren. Pepė Ilgakojinė. Teatras „Džiugena“
- 1993 m. Viola. Viljamas Šekspyras. Dvyliktoji naktis. Rež. Karen Džonson. KVADT
- 1996 m. Princesė, Atamanė. Giedrė Purlytė. Bremeno muzikantai. Teatras „Džiugena“
- 1996 m. Pichem. Bertoldas Brechtas. Opera už tris skatikus. Rež. Yngve Sundvor. KVADT
- 1996 m. Frau Gotšalk, Selmikė. Aušra Marija Sluckaitė. Smėlio klavyrai. Rež. Jonas Jurašas. KVADT
- 1997 m. Zoika. Michailas Bulgakovas. Zoikos butas. Rež. Linas Ryškus. KVADT
- 2000 m. Marija Kalas. Terence McNally. Meistriškumo pamoka. Rež. Gytis Padegimas. Teatras „Džiugena“
- 2002 m. Arkadina. Antonas Čechovas. Žuvėdra. Rež. Jonas Vaitkus. KVADT
- 2005 m. Varvara. Fiodoras Dostojevskis. Demonai. Nelabieji. Apsėstieji. Kipšai. Rež. Jonas Vaitkus. LNDT
- 2006 m. Kler Harison. Brian Clark. Palaukit, kieno čia gyvenimas? Rež. Jonas Vaitkus. Mažasis teatras
- 2008 m. Liusilė. Ivan Menchell „Kapinių klubas" režisierius Algirdas Latėnas. Valstybinis jaunimo teatras
- 2010 m. Aktorė. Nijolė Narmontaitė ir Violeta Sagaitytė „Selavy". režisierė N. Narmontaitė
Kine
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1988 m. Ilzė. Vilius Karalius, rež. Vidmantas Bačiulis, LTV
- 1989 m. Monika. Miškais ateina ruduo. Rež. Raimondas Vabalas, Lietuva
- 1990 m. Daša. Bilietas iki Tadž Mahalo. Rež. Algimantas Puipa, Lietuva
- 1991 m. Milda Draulė. Mitas apie Leonidą. Rež. Dmitrijus Dolininas, Rusija
- 1998 m. Sonia. Chrustaliovai, mašina! Rež. Aleksejus Germanas, Rusija
- 1999 m. Velnio aritmetika, rež. Donna Deitch
- 2007/2008 m. Nekviesta meilė, serialas, rež. Alvydas Šlepikas, Saulius Balandis.
- 2009 m. Emilija, serialas, rež. Raimundas Banionis.
- 2012 m. Be namų, serialas, rež. Saulius Balandis.
- 2023 m. Milijonieriaus palikimas, filmas, rež. Tadas Vidmantas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/zvaigzdes-ir-pramogos/aktore-n-narmontaite-zemaitija-mano-gyvenimo-uztaisas-928233
- ↑ https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/nijole-narmontaite-apie-ziema-tenerifeje-ir-isskirtini-rysi-su-vyru-pauliumi-1050-1549152
- ↑ https://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/skausminga-patirtis-ismoko-nepaisyti-sentimentu-41468
- ↑ https://www.15min.lt/zmones/naujiena/archyvas/nijole-narmontaite-na-leiskite-man-paselti-1060-67183
- ↑ https://www.delfi.lt/veidai/zmones/nnarmontaite-sunaus-vestuviu-planuotoja.d?id=17147886
- ↑ https://www.delfi.lt/veidai/zmones/pirmosios-anukes-sulaukusi-n-narmontaite-sunku-nusakyti-jausma-kai-pirmakart-paemiau-ja-ant-ranku.d?id=66119824
- ↑ https://www.lrytas.lt/stilius/karamele/2021/08/08/news/paaiskejo-nezinomi-faktai-apie-aktore-ir-rasytoja-nijole-narmontaite-20302247
- ↑ https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/2023/01/15/news/aktores-nijoles-narmontaites-mokyklos-prisiminimai-aukletojai-parenge-tokia-staigmena-kad-gerai-jog-nemate-valdzia-25773343
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Internetinis puslapis
- Apie N. Narmontaitę Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- Knygos Archyvuota kopija 2020-09-22 iš Wayback Machine projekto.