Neustrijos marka
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Neustrijos marka - pradžioje dvi markos, sukurtos 861 m. Vakarų Frankijos karaliaus Karolio Plikojo (iš Karolingų) senovinės Merovingų Neustrijos karalystės teritorijoje, vėliau sujungtos į vieną Neustrijos marką. Pirmosios dvi markos buvo skirtos prieš bretonus ir normanus. Markas valdė paskirti žmonės, vadinti markgrafais.
Bretonų marka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senąją Bretonų marką sukūrė dar Merovingai VII a. pabaigoje ar VIII a. pradžioje. Jos centras buvo Le Manas (Le Mans). Vėliau ši valda buvo vadinama Mano hercogystė (lot. ducatus Cenomannicus). Tikslios hercogystės ribos nežinomos, jos nesutampa su vėlesnėmis Bretonų ar Normanų markomis. Žinomiausias senosios Bretonų markos markgrafas buvo Rolandas, žuvęs 778 m. Ronsevalio mūšyje. Iš jo žuvimo istorijos buvo sukurta serija legendų ir žymioji „Rolando giesmė“ (Chanson de Roland).
Karolingams atkūrus Bretonų marką pirmuoju markgrafu 861 m. buvo paskirtas Robertas Stiprusis, kuris žuvo 866 m. kaudamasis su vikingais. Tai parodė, kad Bretonų markai tenka kautis ne tik bretonais, bet ir su vikingais, o Normanų markai - su bretonais, ir kad abiejų markų markgrafams reikia bendradarbiauti kovose su Vakarų Frankijos priešais. Žuvusį Robertą pakeitė Hugas Abatas. 886 m. Bretonų markos markgrafas Hugas Abatas mirė, ir vietoj jo Karolis III Storasis markgrafu paskyrė Odą (Odo).
Normanų marka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmasis markgrafas buvo Adalardas Senešalas. Jo valdoma marka apėmė Le Mano grafystę, todėl Le Maną valdę Rorgonidai tapo jo priešininkais. Rorgonidai intrigavo prieš Adalardą ir jo giminaičius, kurie irgi buvo įtakingi šio regiono didikai, kol Karolis atšaukė Adalardo markgrafo titulą ir markgrafu padarė vieną iš Rorgonidų. Rotgonidai marką valdė iki 885 m. Tais metais Vakarų Frankiją ėmė valdyti Karolis III Storasis, kuris markgrafu paskyrė Henriką Frankoną. Kitais, 886 m., markgrafas Henrikas Frankonas žuvo kautynėse su vikingais, vietoj jo markgrafu buvo paskirtas Berengaras II (Berengar II).
Suvienyta Neustrijos marka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]911 m. Bretonų markos markgrafui Robertui II buvo suteikta v aldžia valdyti ir Normanų marką, dvi valdos buvo sujungtos. Robertas gavo demarchus titulą. Tais pačiais metais Karolis III Naivusis padovanojo vikingų vadui Rolui (Rollo) Ruano grafystę, kuri tapo būsimosios Normandijos hercogystės pamatu. Rolas vėliau gavo ir demarchus titulą.
Normanai palaipsniui plėtė savo žemes ir taip į jas įjungė didelę dalį Neustrijos. 987 m. Neustrijos markgrafas tapo karaliumi, ir marka nustojo egzistuoti.
Markgrafų sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Normanų marka
|
Bretonų marka
| |
|
| |
|
| |
jungtinė Neustrijos marka
| ||