Normandijos hercogystė
| pranc. Duché de Normandie' Normandijos hercogystė | |||||
| nebėra | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Sostinė | Ruanas | ||||
| Kalbos | (normandų kalba) | ||||
| Valdymo forma | Feodalinė monarchija | ||||
| monarchas | |||||
| 911-927 | grafas Rolas Vikingas | ||||
| 996-1027 | hercogas Ričardas II | ||||
| Istorija | |||||
| - Saint-Clair-sur-Epte sutartis | 911 m., 911 | ||||
| - Didžioji Prancūzų revoliucija | 1204 m. | ||||
.svg)
Normandijos hercogystė (pranc. Duché de Normandie) – hercogystė šiaurinėje Prancūzijos pakrantėje prie Lamanšo. Hercogystė susidarė iš valdos (manoma, grafystės), 911 m. karaliaus Karolio III Naiviojo atiduotos vikingų vadui Rolui pagal Saint-Clair – sur-Epte sutartį. Prieš tai nuo VIII a. šias žemes puldinėjo danai, Airijos vikingai ir Orknio vikingai bei Anglijos danai (iš Danelago).
Iš pradžių Normandijos hercogystė apėmė šiaurinę Neustrijos provincijos dalį aplink Ruaną ir Seną, vėliau buvo užkariavimais išplėsta į pietus ir apėmė Évreux ir Alensoną bei vakarus į bretonų žemes, kol apėmė maždaug dabartinius Prancūzijos Aukštutinės Normandijos ir Žemutinės Normandijos regionus bei Normandijos salas.
Kai pirmieji normaniškai kalbantys kolonistai pasklido po hercogystės žemes, jie perėmė vietinių gyventojų naudotą galų – romanų kalbą, panašiai kaip ir normanų valdovai vėliau perėmė savo valdomų anglų kalbą. Susiliejant šioms kalboms susiformavo nauja normanų kalba. Panašiai ir normanų užkariautoje Anglijoje susidarė analogiška anglų – normanų kalba. Hercogystės ir Anglijos literatūra normaniškuoju periodu vadinama anglų-normanų literatūra.
Hercogystės istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hercogystė buvo suformuota iš Ruano grafystės, Pays de Caux ir Talou (Djepė grafystė), kurios buvo kolonizuotos vikingų. 912 m. sostine tapo Ruanas. Vėliau, hercogystei plečiantis, vakarine hercogystės sostine tapo Kanas (Caen).
928 m. hercogystė prisijungė Evreux grafystę, Hiémois grafystę ir Beseno (Bessin) rajoną.
931–934 m. Rolo sūnus Giljomas Ilgasis Kalavijas (pranc. Guillaume Longue-Épée; skand. Viljâlmr Langaspjôt) prisijungė Kotanteno (Cotentin) pusiasalį ir Avranchin rajoną. 933 m. buvo prijungtos Normandijos (Lamanšo) salos.
Ričardas II buvo pirmasis Normandijos valdovas, oficialiai gavęs hercogo titulą (987–1006 m.).
1066 m. hercogas Vilhelmas Užkariautojas Hastingso mūšyje sumušė Anglijos karalių Haraldą II ir buvo karūnuotas Anglijos karaliumi. Tai buvo normanų Anglijos užkariavimo pradžia.
Po Normanų užkariavimo anglo – normanų ir Prancūzijos santykiai komplikavosi, kadangi normanų valdovai išlaikė valdas Normandijoje kaip Prancūzijos karaliaus vasalai, bet buvo jam lygūs kaip Anglijos karaliai. Po 1150 m. susidarė Andževinų imperija – normanai valdė pusę Prancūzijos ir visą Angliją. Savo valdų plotu užgožė Prancūzijos karalių, tačiau teisine prasme jie buvo Prancūzijos vasalai.
Normanų užkariavimas turi dvi interpretacijas:
- Anglija 150-čiai metų tapo kultūriniu ir ekonominiu užkampiu, nes Anglijos karaliai buvo linkę valdyti iš tokių Normandijos miestų kaip Ruanas ir sutelkti dėmesį į savo pelningesnes valdas žemyne.
- Normanų hercogai – karaliai primiršo savo žemynines valdas, kur jie teoriškai buvo pavaldūs Prancūzijos karaliams, ir telkė savo galią tik jiems pavaldžioje Anglijoje. Išteklius jie naudojo katedroms ir pilims statyti bei naujosioms žemėms administruoti. Energiją ir dėmesį skyrė ne Normandijai ginti, kuo jie atstūmė vietinius bajorus ir susilpnino normanų įtaką valdų pakraščiuose. O Prancūzijos karalių galia tuo metu tik stiprėjo.
Hercogystė buvo valdoma kaip Anglo – normanų karalystės dalis iki 1204 m., kai Prancūzijos karalius Pilypas II užkariavo žemyninę Normandijos dalį. Valdžios žemyninėje Normandijoje praradimas suskaldė normanų gimines, nes jų nariai turėjo pasirinkti, kam bus lojalūs.
Šimtamečio karo metu anglonormaniški Anglijos karaliai bandė atgauti savo giminės valdas Prancūzijoje.
1259 m. Paryžiaus sutartis patvirtino, kad žemyninė Normandijos dalis yra Prancūzijos karalystės valdos. Tuo tarpu Normandijos salos liko Anglijos valda.
1789 m. Didžioji Prancūzų revoliucija sukėlė Prancūzijos valstybės pertvarką, kurios metu Normandijos hercogystė prarado visą autonomiją ir išskirtines teises. 1790 m. Normandijos hercogystės žemės sudarė penkis naujai sudarytus Prancūzijos departamentus.
Šiandieninė Normandijos hercogystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Normandijos hercogystė išliko iki šių dienų, bet dabar ją sudaro tik Normandijos salos (Džersis, Gernsis ir smulkios salelės).
Dabartinės Normandijos hercogystės hercogas yra Didžiosios Britanijos karalius Karolis III.