Netolviečiai

Koordinatės: 54°54′20″š. pl. 22°48′52″r. ilg. / 54.9056°š. pl. 22.8144°r. ilg. / 54.9056; 22.8144 (Netolviečiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Netolviečiai
vok. Nathalwethen, Brämerswalde
Netolviečiai
Netolviečiai
54°54′20″š. pl. 22°48′52″r. ilg. / 54.9056°š. pl. 22.8144°r. ilg. / 54.9056; 22.8144 (Netolviečiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Netolviečiai,[1] Matoliškiai (vok. Nathalwethen, Matholischken, nuo 1938 m. Brämerswalde) – buvęs kaimas, vėliau palivarkas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Lietuvos pasienyje, 25 km į šiaurės rytus nuo Pilkalnio, 21 km į pietryčius nuo Lazdynų, Šešupės kairiajame krante.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minimi nuo 1580 m. Iki 1769 m. vadinti Matoliškiais.[2] 1785 m. buvo karališkasis valstiečių kaimas su 3 ugniakurais,[3] 1822 m. – 4 valstiečių sodybos su 35 gyventojais.[4] 1879 m. minimas kaip palivarkas. 17231818 m. priklausė Įsruties apskrities Grumbkaukaičių domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Visbarynų valsčiui. XIX a. pabaigoje prijungti prie Noviškių, tačiau liko Visbarynų valsčiuje (Noviškiai – Doristalio valsčiuje). 1910 m. palivarke gyveno 6 gyventojai.[5] Tikintieji iki 1793 m. priklausė Lazdynų, vėliau – Šilėnų evangelikų liuteronų parapijai. Po Antrojo pasaulinio karo gyvenvietė išnyko, užaugo mišku.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pilkalnio apskrities gyvenvietės. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.3 (Mec-Rag). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Netolviečiai, vok.
  3. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.103. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 vok.
  4. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.3 (Kr – O), p.251. Kümmel, Halle, 1822 vok.
  5. Meyers Gazetteer, Noviškiai, vok.