Neretos

Neretos latv. Nereta
Neretų liuteronų bažnyčia

Neretos 56°12′16″ š. pl. 25°18′28″ r. ilg. / 56.20444°š. pl. 25.30778°r. ilg. / 56.20444; 25.30778 (Neretos)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Latvija
Istorinis regionas	Sėlija
Savivaldybė	Aizkrauklės savivaldybė

Gyventojų (2021)	1 008^[1]
Altitudė	81 m

Pašto kodas	LV-5118
Vikiteka	Neretos

Kirčiavimas	Nẽretos

Neretos (arba Nereta; latv. Nereta) – gyvenvietė pietų Latvijoje, Sėlijoje, Aizkrauklės savivaldybėje, 53 km nuo Jėkabpilio, 4 km nuo Lietuvos sienos. Per Neretą teka Nemunėlio intakas Susėja.

Yra vidurinė mokykla, kultūros namai, liuteronų ir katalikų bažnyčios. Netoliese yra Janio Jaunsudrabinio gimtinė-muziejus, Neretos hidroelektrinė.

Istorija

Neretos (kaip Nirica) rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1298 m. Miesto statusą įgavo 1672 m. Neretose 1709–1711 m. siautė maro epidemija, liko tik keli gyventojai. 1950–1990 m. turėjo miesto tipo gyvenvietės statusą.

Iki 1946 m. Neretose veikė lietuvių septynmetė mokykla (50–90 mokinių). 1979 m. Neretų senbuvių šnektą tyrė Kazimieras Garšva. 1925 m. Neretose gyveno 466, 1989 m. – 156, 2000 m. – 50 lietuvių.^[2]

Šaltiniai

↑ Nereta. Informācija par objektu, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2021.07-01.
↑ Kazimieras Garšva. Neretos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009

[1] Nereta. Informācija par objektu, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2021.07-01.

[2] Kazimieras Garšva. Neretos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009

[1]

[2]