Nereta (upė)
Nereta | |
---|---|
Nereta prie Suvainiškio
| |
Ilgis | 25 km |
Baseino plotas | 108 km² |
Ištakos | Kebeliai |
Žiotys | Nemunėlis |
Šalys | Lietuva, Latvija |
Nereta (latv. Neretiņa) – upė šiaurės Lietuvoje, Lietuvos ir Latvijos pasienyje (18 km jos ilgio), Nemunėlio dešinysis intakas.
Nereta išteka iš Kebelių aukštapelkės Juodymų miške (altitudė 93,4 m.) Lietuvos ir Latvijos pasienyje, 2,5 km į šiaurę nuo Čedasų. Teka į vakarus, nuo 3 km, Veinių kaimo šiek tiek į pietvakarius, nuo 5 km į šiaurės vakarus, nuo Neretaslaukių–Suvainiškio beveik į šiaurę, nuo Avotinių kaimo – vakarų kryptimi, ties Vizbuliais vėl suka šiaurėn, nuo Berzkalnių – į vakarus, aplenkia Pandėlio seniūnijos Šatkūnų kaimą ties Ratkūnais ir suka į pietvakarius, Roksalės miške – į vakarus, ties Biržų rajono savivaldybės Papilio seniūnijos Andrišoniais – vėl į šiaurės vakarus ir ties Kalpokais įteka į Nemunėlį (altitudė 69,2 m.) 118,6 km nuo šio žiočių. Toliau jau Nemunėlis teka Lietuvos – Latvijos pasieniu.
Upėvardis kilęs nuo žodžio nerti („staiga leistis po vandeniu“).[1]
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos krante:
- Rokiškio rajonas: Kebeliai (Rokiškis), Taručiai (Rokiškis), Suvainiškis, Ratkūnai, Šarkiūnai, Šarkiūnėliai;
- Biržų rajonas: Andrišonys, Paneretys, Kalpokai (Biržai).
Latvijos krante:
- Aizkrauklės savivaldybė:
- Neretos valsčius: Stradeniai, Veiniai, Upeniekai, Neretaslaukiai, Avuotiniai, Vizbuliai, Berzkalniai;
- Pilskalnės valsčius: Pilskalnės, Viesjaniai, Kurpniekai, Valteriai, Auliai, Izkalniai.
Miestelis Nereta nuo Neretos upės yra 7 km į šiaurę, prie Susėjos upės.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 228