Pereiti prie turinio

Nenugalėtoji Prancūzija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nenugalėtoji Prancūzija
La France Insoumise
KoordinatoriusAdrien Quatennens
ĮkūrėjasJean-Luc Mélenchon
Įkurta2016 m. vasario 10 d. (2016-02-10)
Narių skaičius540 000[1]
Politinė ideologijaDemokratinis socializmas[2][3]
Ekosocializmas
Ekologiškumas[4]
Suverenizmas
Kairysis populizmas[5][6]
Euroskepticizmas[7]
Politinė pozicijaNuo kairės iki kraštutinės kairiosios
Nacionalinė narystėNaujasis liaudies frontas
Europos narystėEuropos kairiųjų partija
Europos Parlamento grupėGUE/NGL[8]
Partijos spalvos     Violetinė
     Raudona
Nacionalinė Asamblėja
74 / 577
Senatas
1 / 348
Europos Parlamentas
9 / 81
Regionų tarybų pirmininkų
0 / 17
Departamentų tarybų pirmininkų
0 / 101
Svetainė
lafranceinsoumise.fr

Nenugalėtoji Prancūzija“ (pranc. La France Insoumise; FI, LFI)[a] – Prancūzijos demokratinė socialistinė kairiojo sparno populistinė partija.[9] Partiją 2016 m. vasario 10 d. įkūrė Žanas Liukas Melanšonas, tuometinis Europos Parlamento narys ir buvęs Kairiųjų partijos (PG) pirmininkas. Partija siekia įgyvendinti ekosocialistinę programą L’Avenir en commun (liet. „Bendra ateitis“).

Partija iškėlė Ž. L. Melanšoną savo kandidatu 2017 m. prezidento rinkimuose. Pirmajame ture jis užėmė ketvirtą vietą, surinkęs 19,5% balsų ir nepatekęs į antrąjį turą maždaug 2%. Po 2017 m. įvykusių parlamento rinkimų „Nenugalėtoji Prancūzija“ sudarė 17 narių parlamentinę grupę Nacionalinėje Asamblėjoje, kurios pirmininku tapo Melanšonas. Tačiau 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose partija iškovojo tik šešias vietas, nors buvo tikėtasi daugiau.

2022 m. Ž. L. Melanšonas vėl tapo partijos kandidatu į prezidentus. Pirmajame 2022 m. Prancūzijos prezidento rinkimų ture Melanšonas užėmė trečią vietą, surinkęs 7,7 mln. balsų, nedaug atsilikdamas nuo antrą vietą užėmusios Marine Le Pen.

Partija kaip logotipą naudoja mažąją graikišką raidę fi.

Rinkimų rezultatai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prezidento rinkimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rinkimai Kandidatas I turas II turas Laimėjęs kandidatas
Balsai % Vieta Balsai % Vieta
2017 Jean-Luc Mélenchon 7 059 951 19,58 4 Emmanuel Macron
2022 7 712 520 21,95 3

Parlamento rinkimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nacionalinė Asamblėja
Rinkimai I turas II turas Vietos +/− Rezultatas Pastabos
Balsai % Balsai %
2017 2 497 622 11,03 883 573 4,86
17 / 577
Pastovu Opozicija
2022 3 235 129 14,22 3 482 485 16,79
69 / 577
Didėjimas 52 Opozicija Koalicija su NUPES
2024
74 / 577
Didėjimas 5 Koalicija su NFP

„Nenugalėtoji Prancūzija“ nedalyvauja Senato rinkimuose, nes judėjimas mano, kad aukštieji rūmai yra nedemokratiški ir neveiksmingi.[10]

Europos Parlamento rinkimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rinkimai Balsai % Vietos +/−
2019 1 428 548 6,31
6 / 79
Didėjimas 6
2024 2 432 976 9,87
9 / 81
Didėjimas 3
  1. Partijos pavadinimą taip pat galima versti kaip „Nepaklusnioji Prancūzija“, „Sukilusioji Prancūzija“ arba „Nepasidavusi Prancūzija“.
  1. „Partis politiques: les vrais chiffres des adhérents“. franceinfo. 17 November 2017. Nuoroda tikrinta 16 December 2017.
  2. Nordsieck, Wolfram (2017). „France“. Parties and Elections in Europe.
  3. Arthur Nazaret (10 April 2014). „Quand Dray plante sa plume dans Mélenchon“. Le Journal du Dimanche (prancūzų). Nuoroda tikrinta 29 March 2018.
  4. Hervé Kempf (12 March 2018). „Jean-Luc Mélenchon: "L'écologie doit être un stimulant d'enthousiasme"“. Reporterre (prancūzų). Nuoroda tikrinta 29 March 2018.
  5. Denis Tugdual (5 April 2013). „Le Pen-Mélenchon: la mode est au langage populiste“. L'Express (prancūzų). Nuoroda tikrinta 29 March 2018.
  6. Jean-Laurent Cassely (15 April 2013). „Le populisme "vintage" de Jean-Luc Mélenchon, trop élaboré pour être efficace“. Slate (prancūzų). Nuoroda tikrinta 29 March 2018.
  7. Abel Mestre (21 October 2017). „La tentation souverainiste de Jean-Luc Mélenchon“. Le Monde. Nuoroda tikrinta 2 March 2019.
  8. „8th parliamentary term | Marie-Pierre VIEU | MEPs | European Parliament“. www.europarl.europa.eu.
  9. Fiche sur legifrance.gouv.fr (prancūzų).
  10. Equy, Laure (2017-09-09). „Pourquoi La France insoumise fait l'impasse sur les sénatoriales“. Libération.fr.