Demokratinis socializmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Demokratinis socializmas – socialdemokratijos politinė doktrina, aiškinanti, kad socializmą galima sukurti derinant demokratinius institutus, parlamentinę sistemą, vykdant reformas.[1] Pirmą kartą terminą 1888 m. panaudojo D. B. Šo, jį išplėtojo E. Bernšteinas, O. Baueris, K. Kautskis, R. Hilderfingas.

Pagrindiniai DS principai išdėstyti 1951 m. SI Frankfurto deklaracijoje, 1958 m. ASP Vienos programoje, 1959 m. SPD Godesbergo programoje, 1989 SI „Principų deklaracijoje“.

Demokratinis socializmas suprantamas kaip ilgas visuomeninių pokyčių procesas, kaip ateities visuomenė ir kaip šiuolaikinio veikimo principas, siekiant ateities visuomenės.[1] Nenustatomi jokie tokios visuomenės sukūrimo terminai ar standartai, nes gyvenama besikeičiančiame pasaulyje, kintant gamybos priemonėms ir visuomenės poreikiams. Tačiau demokratinis socializmas negali būti pasiektas vienoje šalyje, nes tai visos visuomenės civilizacijos pakopa. Pagrindiniai demokratinio socializmo etapai yra politinė demokratija ir visų problemų sprendimas derybomis ir konsensusu, ekonominė demokratija visame ūkio mechanizme ir gerovės visuomenės sukūrimas, socialinė demokratija visuomeniniame ir asmeniniame gyvenime be jokių diskriminacijos apraiškų. Pagrindinės DS vertybės – laisvė, lygybė, teisingumas, solidarumas. Pastaruoju metu ypatingas dėmesys skiriamas gyvenamosios aplinkos išsaugojimui, tausojančiai plėtrai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 demokratinis socializmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003