Nenugalėtoji Prancūzija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nenugalėtoji Prancūzija
La France Insoumise
KoordinatoriusAdrien Quatennens
ĮkūrėjasJean-Luc Mélenchon
Įkurta2016 m. vasario 10 d. (2016-02-10)
Narių skaičius540 000[1]
Politinė ideologijaDemokratinis socializmas[2][3]
Ekosocializmas
Ekologiškumas[4]
Suverenizmas
Kairysis populizmas[5][6]
Euroskepticizmas[7]
Politinė pozicijaNuo kairės[8][9][10][11] iki kraštutinės kairiosios[12][13][14][15]
Nacionalinė narystėNUPES
Europos narystėEuropos kairiųjų partija
Europos Parlamento grupėGUE/NGL[16]
Partijos spalvos     Violetinė
     Raudona
Nacionalinė Asamblėja
74 / 577
Senatas
1 / 348
Europos Parlamentas
5 / 79
Departamento tarybos pirmininkavimas
0 / 101
Regiono tarybos pirmininkavimas
0 / 17
Svetainė
lafranceinsoumise.fr

Nenugalėtoji Prancūzija“ (pranc. La France Insoumise; FI, LFI)[a]  – demokratinė socialistinė kairiojo sparno populistinė partija Prancūzijoje.[17] Partiją 2016 m. vasario 10 d. įkūrė Žanas Liukas Melanšonas, tuometinis Europos Parlamento narys ir buvęs Kairiųjų partijos (PG) pirmininkas. Partija siekia įgyvendinti ekosocialistinę programą L’Avenir en commun (liet. „Bendra ateitis“).

Partija iškėlė Ž. L. Melanšoną savo kandidatu 2017 m. prezidento rinkimuose. Pirmajame ture jis užėmė ketvirtą vietą, surinkęs 19,5% balsų ir nepatekęs į antrąjį turą maždaug 2%. Po 2017 m. įvykusių parlamento rinkimų „Nenugalėtoji Prancūzija“ sudarė 17 narių parlamentinę grupę Nacionalinėje Asamblėjoje, kurios pirmininku tapo Melanšonas. Tačiau 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose partija iškovojo tik šešias vietas, nors buvo tikėtasi daugiau.

2022 m. Ž. L. Melanšonas vėl tapo partijos kandidatu į prezidentus. Pirmajame 2022 m. Prancūzijos prezidento rinkimų ture Melanšonas užėmė trečią vietą, surinkęs 7,7 mln. balsų, nedaug atsilikdamas nuo antrą vietą užėmusios Marine Le Pen.

Partija kaip logotipą naudoja mažąją graikišką raidę fi.

Rinkimų rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prezidento rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzijos prezidentas
Rinkimai Kandidatas I turas II turas Laimėjęs kandidatas
Balsai % Vieta Balsai % Vieta
2017 Jean-Luc Mélenchon 7 059 951 19,58 4 Emmanuel Macron
2022 7 712 520 21,95 3


Parlamento rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionalinė Asamblėja
Rinkimai Balsai (I turas) Vietos Rezultatas Pastabos
Nr. % Nr. ±
2017 2 497 622 11,03
17 / 577
Pastovu Opozicija
2022 5 836 079 25,7
69 / 577
Didėjimas 52 Opozicija Koalicija su NUPES

„Nenugalėtoji Prancūzija“ nedalyvauja Senato rinkimuose, nes judėjimas mano, kad aukštieji rūmai yra nedemokratiški ir neveiksmingi.[18]

Europos Parlamentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rinkimai Balsai % Vietos +/−
2019 1 428 548 6,31
6 / 79
Didėjimas 6

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Partijos pavadinimą taip pat galima versti kaip „Nepaklusnioji Prancūzija“, „Sukilusioji Prancūzija“ arba „Nepasidavusi Prancūzija“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Partis politiques: les vrais chiffres des adhérents“. franceinfo. 17 November 2017. Nuoroda tikrinta 16 December 2017.
  2. Nordsieck, Wolfram (2017). „France“. Parties and Elections in Europe.
  3. Arthur Nazaret (10 April 2014). „Quand Dray plante sa plume dans Mélenchon“. Le Journal du Dimanche (prancūzų). Nuoroda tikrinta 29 March 2018.
  4. Hervé Kempf (12 March 2018). „Jean-Luc Mélenchon: "L'écologie doit être un stimulant d'enthousiasme"“. Reporterre (prancūzų). Nuoroda tikrinta 29 March 2018.
  5. Denis Tugdual (5 April 2013). „Le Pen-Mélenchon: la mode est au langage populiste“. L'Express (prancūzų). Nuoroda tikrinta 29 March 2018.
  6. Jean-Laurent Cassely (15 April 2013). „Le populisme "vintage" de Jean-Luc Mélenchon, trop élaboré pour être efficace“. Slate (prancūzų). Nuoroda tikrinta 29 March 2018.
  7. Abel Mestre (21 October 2017). „La tentation souverainiste de Jean-Luc Mélenchon“. Le Monde. Nuoroda tikrinta 2 March 2019.
  8. Baker, Luke (18 September 2017). „French unions and left-wing plan 10 days of action to rattle Macron“. Reuters. Nuoroda tikrinta 8 January 2020.
  9. Barbière, Cécile (3 October 2018). „La France Insoumise wants to turn European elections into anti-Macron referendum“. Euractiv. Nuoroda tikrinta 7 April 2019.
  10. „Schools in France to display flags in classrooms“. BBC News. 2 September 2019. Nuoroda tikrinta 8 January 2020.
  11. Dodman, Benjamin (25 November 2019). „Tackling domestic violence: 'If you ask the right questions at the right time, you will save lives'“. France 24. Nuoroda tikrinta 8 January 2020.
  12. „" L'un d'entre nous va bien arriver à gagner les élections ", Mélenchon rencontre le leader du Labour“. Ouest-France. Agence France-Presse. 24 September 2018. Nuoroda tikrinta 5 April 2019.
  13. Robin Korda (19 October 2018). „Perquisitions, dérapages : la mise au point de Mélenchon après une semaine houleuse“. Le Parisien. Nuoroda tikrinta 5 April 2019.
  14. „French pension reform chief Jean-Paul Delevoye resigns over undeclared income“. Euronews. 16 December 2019. Nuoroda tikrinta 8 January 2020.
  15. Nordstrom, Louise (12 June 2017). „André Chassaigne: One of the last defenders of France's 'dead' Communist Party?“. France 24. France 24. Nuoroda tikrinta 18 March 2021.
  16. „8th parliamentary term | Marie-Pierre VIEU | MEPs | European Parliament“. www.europarl.europa.eu.
  17. Fiche sur legifrance.gouv.fr (prancūzų).
  18. Equy, Laure (2017-09-09). „Pourquoi La France insoumise fait l'impasse sur les sénatoriales“. Libération.fr.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]