Marine Le Pen

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marin Le Pen
pranc. Marine Le Pen
Marine Le Pen 2022 (cropped).jpg
Le Pen 2022 m.
Gimė 1968 m. rugpjūčio 5 d. (54 metai)
Neji prie Senos, Aukštutinė Sena
Tėvai Jean-Marie Le Pen
Veikla Prancūzijos politikas
Organizacijos Prancūzijos nacionalinis frontas
Pareigos Pirmininkė
Alma mater Paryžiaus universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka Marine Le Pen
Parašas
Marine Le Pen Signature.svg

Marin Le Pen (pranc. Marine Le Pen, piln. Marion Anne Perrine Le Pen, g. 1968 m. rugpjūčio 5 d. Neji prie Senos, Aukštutinė Sena) – Prancūzijos visuomenės ir politinė veikėja, Nacionalinio susivienijimo (buv. Nacionalinio fronto) pirmininkė 2011–2021 m. Ji laikoma kraštutinių dešiniųjų atstove.[1][2][3][4]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ji yra jauniausia Jean-Marie Le Pen dukra. Studijavo Panthéon-Assas universitete. 1991 m. įgijo teisės magistro laipsnį. 1992 m. įgijo pažengusiųjų studijų magistro laipsnį – kriminalinė teisė. 19921996 m. dirbo Paryžiaus teisininkų asociacijoje. Ji atstovavo nelegaliems emigrantams, kai jie negalėjo sau leisti advokato paslaugų. 1992 m. gavo advokato sertifikatą. Ji advokatė nuo 1992 m. iki 1998 m., Europos parlamento narė nuo 2004 m., Nacionalinio fronto pirmininkė nuo 2011 m. sausio 16 d.[5]

Kontraversiški teiginiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. Marine Le Pen palygino viešose Paryžiaus aikštėse besimeldžiančius musulmonus su nacių okupacija per Antrą pasaulinį karą.[6][7] To laikotarpio finansų ministras Freansua Beruanas jos teiginius pavadino rasistiškais ir ksenofobiškais.[8]

Marine Le Pen nori griežtesnės imigracijos kontrolės, teigia, kad multikultuarizmas nepasiteisino[9] ir reikalauja Prancūzijos „deislamizacijos“.[10]

Ji norėjo artimesnių Prancūzijos ir Rusijos ryšių,[11] bet kritikavo Rusijos veiksmus Ukrainoje 2022 m.[12]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Macron's far-right rival, Le Pen, reaches all-time high in presidential second-round vote poll“. Reuters. 4 April 2022. Suarchyvuotas originalas 5 April 2022. Nuoroda tikrinta 5 April 2022. 
  2. „French far-right leader Marine Le Pen closing gap on Emmanuel Macron, new polls show“. TheJournal.ie. Suarchyvuotas originalas 4 April 2022. Nuoroda tikrinta 5 April 2022. 
  3. „French election: Far-right Le Pen closes in on Macron ahead of vote“. BBC News. 8 April 2022. Suarchyvuotas originalas 8 April 2022. Nuoroda tikrinta 8 April 2022. 
  4. Alsaafin, Linah. „What is behind the rise of the far right in France?“. aljazeera.com. Suarchyvuotas originalas 9 April 2022. Nuoroda tikrinta 9 April 2022. 
  5. Oficialusis biografiją Marine Le Pen Archyvuota kopija 2011-11-27 iš Wayback Machine projekto., Nacionalinis frontas
  6. „Marine Le Pen: Muslims in France 'like Nazi occupation'. The Daily Telegraph. 12 December 2010. Suarchyvuotas originalas 12 January 2022. Nuoroda tikrinta 4 February 2015.  Šablonas:Cbignore
  7. „Marine Le Pen shocks on street prayers“. Le Figaro (prancūzų). 11 December 2010. Suarchyvuotas originalas 14 December 2010. Nuoroda tikrinta 14 December 2010. 
  8. „Marine Le Pen compares the "Muslims' street prayers" to an "occupation". Le Monde (prancūzų). Agence France-Presse/Reuters. 11 December 2010. Suarchyvuotas originalas 14 December 2010. Nuoroda tikrinta 14 December 2010. 
  9. Hollinger, Peggy (9 February 2011). „Le Pen daughter applauds Cameron“. Financial Times. Suarchyvuotas originalas 24 September 2015. Nuoroda tikrinta 11 February 2011. 
  10. „Le Pen says she's no Wilders“. Radio Netherlands Worldwide. 1 June 2011. Suarchyvuotas originalas 7 June 2011. Nuoroda tikrinta 6 June 2011. 
  11. „France to ditch NATO, embrace Russia if National Front comes to power“. RIA Novosti. 13 April 2011. Suarchyvuotas originalas 12 August 2013. Nuoroda tikrinta 14 April 2011. 
  12. Bremner, Charles (25 February 2022). „French election 2022: Presidential hopefuls forced into U-turns on Russia after Ukraine invasion“. The Times (anglų). Suarchyvuotas originalas 26 February 2022. Nuoroda tikrinta 26 February 2022. 

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Autobiografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • À contre-flots, éd. Jacques Grancher, coll. „Grancher Depot“, Paryžius, 2006 m., 322 p., broché, 15 x 22 cm

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]