Nekrobakteriozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nekrobakteriozė – infekcinė naminių gyvulių, paukščių ir daugelio žvėrių liga, kuria dažniau serga elniai, avys (ypač jaunikliai), rečiau – galvijai, kiaulės, arkliai, paukščiai.

Nekrobakteriozę sukelia Furobacterium necrophorum rūšies bakterijos, dažniausiai patenkančios į organizmą pro pažeistą snukio gleivinę ir galūnių odą; sukelia audinių ir organų nekrozę.

Elniams liga dažniausiai reiškiasi pūlingu flegmoniniu apynagės uždegimu, galvijams ir avims – tarpunagės ir apynagės uždegimu, veršeliams – snukio ir gerklų gleivinės nekroziniu uždegimu, paršeliams – nekroziniu stomatitu, arkliams – gangreniniu slėsnos ir plaštakos srities uždegimu, paukščiams – galvos srities gleivinių, skiauterės ir barzdelės nekroze.

Nekrobakteriozė gydoma dezinfekuojančiais, prideginančiais ir antiseptiniais preparatais.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. NekrobakteriozėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 134 psl.