Osmosinis slėgis
Osmosinis slėgis (gr. osmos - postūmis, slėgimas) – slėgis, kurį, esant nekintamai temperatūrai, turėtų užimti ištirpinta dujinės būsenos medžiaga, užimdama tokį patį tūrį kaip ir tirpalas. Tai jėga, skatinanti vandens molekules osmosiškai judėti iš vieno tirpalo į kitą pro puslaidę membraną koncentracijos gradiento kryptimi.
Osmosinis tirpalų slėgis priklauso nuo jame ištirpusių neorganinių medžiagų dalelių kiekio.
Eksperimentiškai osmosinį slėgį pirmasis nustatė Wilhelmas Friedrichas Philippas Pfefferis (Vokietija) 1877.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ osmosinis slėgis(parengė Vilhelmas Skominas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-16).
|
Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |