Naktipiečiai
Naktipiečiai – vėlai patiekiamas užkandis (pvz., vaikų stovyklose); talkininkų, svečių vaišinimas.
Lietuva
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvių liaudyje buvo paplitęs talkininkų vaišinimas per ilgai užtrunkančias talkas. Lietuvoje šeimininkai talkininkus vaišindavo per linamušio, linamynio, linabrukčio, kūlimo talkas, kurios prasidėdavo 18-18 val. ir baigdavosi dažnai po vidurnakčio. Vakarų Lietuvoje apie 22 val. būdavo duodami vadinamieji pirmieji naktipiečiai.
Dažniausiai be įprastinių tos vietovės patiekalų būdavo ruošiama tradicinių talkų valgių: Dzūkijoje buvo patiekiamos ant kopūstlapio krosnyje keptų tarkuotų bulvių bandos, troškintos su su grietine ir spirgais, Suvalkijoje, kai kur Žemaitijoje – bulviniai blynai (tarkainiai), tarkuotų bulvių plokštainis (kugelis), kukuliai arba bandelės su grietine, Klaipėdos krašte – šviežia kiauliena, miežių kruopos, bulvių ir žirnių arba pupelių šutinys, Vidurio Lietuvoje – virtiniai su varške arba lašiniais. Be to, tradiciniai naktipiečių valgiai buvo skilandis, varškė su grietine, aguonpienis, sūris, pyragas, medus, sviestas, Žemaitijoje – kastinys, duonos gira, Suvalkijoje – degtinė.
Dažniausiai naktipiečius talkininkai valgydavo darbo vietoje (jauja, pirtis, klojimas), kartais - troboje.
Naktipiečių tradicijos ėmė nykti XX a. pradžioje kartu su naktinėmis talkomis, kai daugelį darbų pradėta atlikti mašinomis dieną ir išnyko XX a. viduryje.[1]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Angelė Vyšniauskaitė. Lietuvių linininkystės papročiai // Iš lietuvių kultūros istorijos. t. 12, 1983 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 17 psl.