Naglis (kino teatras)
Kitos reikšmės – Naglis (reikšmės).
55°54′56″š. pl. 21°03′57″r. ilg. / 55.915643°š. pl. 21.065721°r. ilg.
| Kino teatras „Naglis“ | |
|---|---|
| Vieta | Palanga, Vytauto g. 82 |
| Statusas | Rekonstrukcija |
| Atidarymas | 1959 m. |
„Naglis“ – vienintelis kino teatras, esantis Palangoje. Jis stovi Vytauto g. 82, istoriniame centre, priešingoje gatvės pusėje nuo kurhauzo. Kino teatras pastaraisiais metais buvo veikiantis, nepakeitęs savo kultūrinės funkcijos. 2023 m. pabaigoje perduotas Lietuvos kino centrui, transformuojant į regioninę filmoteką – Vakarų Lietuvos regiono kino ir medijų traukos, sklaidos ir edukacijos centrą.[1] [2][3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ši vieta Vytauto gatvėje mena Palangos kurorto pradžią, nes šiame sklype XIX a. stovėjo pirmieji Tiškevičių rūmai, kurie 1947 m. sudegė. Atsilaisvinusioje vietoje nutarta statyti kino teatrą. Pokario Palangoje kino teatras „Naglis“ buvo vienas pirmųjų visuomeninių pastatų mieste.[4] Naujoji kultūros įstaiga talpino 400 žiūrovų, anuomet veikė tik vasaromis. Į kino seansus kvietė neoninės iškabos, o į populiarius indiškus ir rusiškus filmus kurorto poilsiautojams būdavo sunku gauti bilietų.
Nuo pastatymo pradžios Palangos pastate buvo atlikta bene mažiausiai pertvarkymų, palyginus su kitais kino teatrais Lietuvoje. Jame išlikusios techninės galimybės rodyti senuosius filmus iš 35 mm dydžio kino juostos.[4] Tai buvo vienas pirmųjų „lietuviškų“ tipinių kino teatrų, pastatytų soviemečiu pagal adaptuotą socialistinio realizmo projektą. Pagal šį pavyzdį vėliau iškilo kino teatrai Vilniuje, Tauragėje, Kuršėnuose ir Mažeikiuose.[4] Palangos kino teatro projekto autorius šiaulietis architektas Albertas Ratnikas realizavo tipinio projekto adaptaciją, kuri įgijo tarpukario modernizmo architektūrai būdingų stilistinių bruožų. Simetriškoje tūrio kompozicijoje šlaitinis stogas nėra matomas, jis užstojamas frontonų. Fasado kampuose įrengtas laiptines išryškina siauri vertikalūs langai – „termometrai“. Vyriausiojo Palangos miesto architekto Alfredo Paulausko dėka kino teatre buvo sumontuotas vienas pirmųjų Lietuvoje plataus formato ekranas. Fojė papuošė dailininko Jono Jurkonio sgrafitas „Naglis ir Neringa“.[4]
Rekonstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Regioninės filmotekos „Naglis“ projekto autoriai: Gerda Antanaitytė, Andrius Laurinaitis, Aurimas Baužys.[3] Projektu bus išsaugotas pastato autentiškas fasadas, atkuriami vertingiausi elementai. Kino salė bus įkurta priešingoje pastato pusėje, nei buvo anksčiau. Vietoje vienos 400 žiūrovų salės bus įrengtos dvi, talpinančios po 176 ir 61 žiūrovą. Rekonstruotas erdves numatyta pritaikyti naujoms veikloms. Pastate įsikurs audiovizualinių menų kultūros centras, edukacinės ir darbo erdvės, kino kūrėjų rezidencijos. Numatyta ekspozicinė erdvė, skirta kino kultūros sklaidai. Rytinėje kino teatro pastato dalyje numatoma sukurti lauko terasą su ekranu vasaros kino seansams.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Lietuvos kinui“ priklausiusiose patalpose Vilniuje ir Palangoje įsikurs Nacionalinė filmoteka lrt.lt
- ↑ Palangos savivaldybė išdavė leidimą kino teatro „Naglis“ rekonstrukcijai lrt.lt
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Palangos kino teatras Naglis perduotas Lietuvos kino centrui. Prasideda rekonstrukcija lkc.lt
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Architektūros fondo projektas „Pastatai kalba”. Kino teatras „Naglis“
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- KINO TEATRAS „NAGLIS“: Pritaikymo regioninei filmotekai 7 idėjos pilotas.lt
- Kino teatras „Naglis“ visit-palanga.lt
- Kino teatras Naglis facebook.com