Mustafa Kemalis Atatiurkas

Mustafa Kemalis Atatiurkas turk. Mustafa Kemal Atatürk
1-asis Turkijos prezidentas
Mustafa Kemalis Atatiurkas
Gimė	1881 m. gegužės 19 d. Salonikuose
Mirė	1938 m. lapkričio 1 d. (57 metai) Stambule
Palaidotas (-a)	1953 m. lapkričio 10 d. Anıtkabir
Sutuoktinis (-ė)	Lâtife Uşaklıgil
1-asis Turkijos prezidentas
Ėjo pareigas	1923 m. spalio 29 d. – 1938 m. lapkričio 10 d.
Vėlesnis	İsmet İnönü
Partija	Turkijos Liaudies respublikonų partija
Vikiteka	Mustafa Kemalis Atatiurkas
Parašas

Mustafa Kemalis Atatiurkas (turk. Mustafa Kemal Atatürk, iki 1934 m.: Mustafa Kemalis; 1881 m. gegužės 19 d. Salonikuose – 1938 m. lapkričio 10 d. Stambule) – Turkijos Respublikos įkūrėjas bei pirmasis jos prezidentas.

Biografija

Nėra žinoma tiksli M. Kemalio gimimo data – skirtinguose šaltiniuose nurodoma 1880 m. arba 1881 m. tuomet Osmanų imperijai priklausiusiuose Salonikuose. Lankė privačią mokyklą, 1893 m. įstojo į Salonikų karo mokyklą, o 1896 m. – į Monastiro karo mokyklą. 1899 m. įstojo į Osmanų karo akademiją, kurią 1902 m. pabaigė. 1905 m. baigė Osmanų karo koledžą, skirtą štabų karininkams. Nuo 1905 m. iki 1907 m. tarnavo Osmanų kariuomenės 5-ojoje armijoje, dislokuotoje Damaske. 1907 m. tapo vyresniuoju kapitonu ir nuo tų pat metų spalio tarnavo 3-iosios armijos štabe, dislokuotame Salonikuose. 1908 m. dalyvavo Jaunaturkių revoliucijoje, po kurios Osmanų imperijoje buvo įvesta konstitucinė monarchija. 1909 m. balandį dalyvavo numalšinant absoliutinės monarchijos šalininkų kontrperversmą. Po pirmojo pasaulinio karo vadovavo Kemalio revoliucijai, nuvertusiai sultono valdžią, vėliau kariavo su Graikija, nepritardamas Turkijos teritorijos dalies perdavimui graikams pagal Sevro taikos sutartį. Turkiją valdė 1923–1938 m.

1922 m. Atatiurkas nugalėjo Graikijos kariuomenę, o 1923 m. atkovojo Stambulą. 1922 m. Atatiurkas panaikino sultonatą ir ėmėsi vesternizuoti Turkiją Europos valstybių pavyzdžiu. Jo iniciatyva panaikinti šariato įstatymai, religiniai teismai, uždarytos medresės, uždrausta daugpatystė, moterims suteikta rinkimų teisė, vietoje arabiškų įvesti lotyniški rašmenys, europietiškas kalendorius, priimta konstitucija ir civilinis kodeksas. 1925 m. Atatiurkas, kurio asmenybės kultas palaikomas iki šiol valstybės, uždraudė visas sufijų brolijas. Kartu jis uždraudė nešioti tradicinius rūbus ir visus Turkijos vyrus aprengė europietiškais kostiumais. Džalal ad-Dino Rumi ir Junuso Emre poezija buvo reinterpretuota ir pavadinta „humanistine literatūra“, suformavusia literatūrinę turkų kalbą. Tačiau mistinė minėtų autorių filosofija vertinama kaip pavojingas nuodas, teršiantis modernistinę pasaulėžiūrą. Ir dabar Turkijoje sufizmas nepageidaujamas, o maulavijos dervišai gali šokti tik tada, jei ritualas pavadinamas turistams skirtu sceniniu pasirodymu.

1923 m. sausio 29 d. parlamentas paskelbė Turkiją respublika, o Atatiurką – prezidentu. 1923 m. rugpjūtį Atatiurkas įkūrė Turkijos Liaudies Respublikonų Partiją.

Atatiurkas mirė 1938 m. nuo cirozės.

Apdovanojimai

Turkijoje sukurtas Atatiurko asmenybės kultas, jis laikomas „tautos tėvu“. Iki šiol jis yra didžiausias autoritetas Turkijos armijoje. Turkijos kariškiai jo priesakus laiko šventais ir jų laikosi lygiai taip pat, kaip priesaikos ar karininkų garbės kodekso. Didžioji Asamblėja 1934 m. lapkričio 24 d. Mustafa Kemaliui davė Atatiurko (turkiškai „Atatürk“ – turkų tėvas) pavardę.

Šaltiniai

Politinis postas
Prieš tai: įsteigtas	Turkijos ministras pirmininkas 1920 m. balandžio 25 d.–1921 m. sausio 24 d.	Po to: Fevzi Çakmak
Prieš tai: įsteigtas	Turkijos parlamento pirmininkas 1920 m. balandžio 24 d.–1923 m. spalio 29 d.	Po to: Ali Fethi Okyar
Prieš tai: įsteigtas	Turkijos prezidentas 1923 m. spalio 29 d.–1938 m. lapkričio 10 d.	Po to: İsmet İnönü
Partijos politinės pareigos
Prieš tai: įsteigtas	Turkijos Liaudies respublikonų partija 1923 m. rugsėjo 9 d.–1938 m. lapkričio 10 d.	Po to: İsmet İnönü