Aukso Ragas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aukso Ragas

Aukso Ragas (turk. Altın Boynuz, Haliç, sen. gr. Χρυσόκερας) – Bosforo sąsiaurio užutėkis, įsiterpęs į vakarinį (Europos) krantą iš pietinės sąsiaurio pusės. Patenka į Stambulo miesto teritoriją. Ilgis – 12,2 km, plotis – 91–122 m, gylis iki 47 m.[1] Tarp Aukso Rago ir Marmuro jūros išsikišusiame pusiasalyje, užsibaigiančiame Saraiburnu kyšuliu, įsikūręs istorinis Stambulo senamiestis.

Aukso Ragas yra faktiškai Alibekiojaus ir Kahythanės upių bendra estuarija. Per šį užutėkį nutiesti penki tiltai. Aukso Rago pakrantės gyvenamos nuo priešistorinių laikų, ~VII a. pr. m. e. čia pradėjo kurtis Bizantijaus miestas. Bizantijos laikais užutėkyje buvo pagrindinė karinio laivyno bazė, o patekimas į įlanką buvo saugomas grandinės, nuleistos tarp Konstantinopolio ir Galatos bokšto.

Aukso Ragas nuo seno vaizduotas dailėje, dabar tai svarbus turistinis Stambulo objektas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 159