Mstislavlio mūšis (1501)

Mstislavlio mūšis – 1501 m. lapkričio 4 d. Mstislavlio pakraštyje įvykęs Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės bei Naugardo-Seversko kunigaikštystės pajėgų mūšis, vienas 1500–1503 m. LDK–Maskvos karo susirėmimų.

1500 m. prasidėjo LDK–Maskvos karas. 1501 m. Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III, pasiskelbęs visos Rusios caru, siekdamas atitraukti Lietuvos pajėgas nuo Smolensko, pasiuntė savo pajėgas į LDK priklausiusią Mstislavlio žemę. Maskvėnų kariauną sudarė Maskvos didžiosios kunigaikštystės pajėgos, vadovaujamos Aleksandro Rostovskio ir Semiono Voroncovo, ir Novgorodo-Severskio kunigaikštystės pajėgos, vadovaujamos Vasilijaus Ivanovičiaus Šemiačičiaus ir Starodubo kunigaikščio Semiono Ivanovičiaus Možaiskio.

Kariuomenės susitiko prie Mstislavlio. Vietos kunigaikščių Michailo Zaslavskio (Mstislavskio) ir vaivados Eustachijaus Daškevičiaus vadovaujamos LDK pajėgos su užuolikais susirėmė atvirame lauke ir buvo sumuštos. Maskvėnų kronikos teigimu, lietuvių nuostoliai siekė 7 tūkst. karių.

LDK kariuomenės likučiai, pametę visas vėliavas, užsidarė Mstislavlio pilyje. Rusų istorikų šaltiniuose nurodoma, kad Maskvos kariuomenė nesėkmingai šturmavo pilį, E. Gudavičius teigia, kad pilis šturmuojama nebuvo, o Možaiskis apsiribojo pilies apsiaustimi. Apsiautusios pilį maskvėnų pajėgos plėšikavo apylikėse.

Į pagalbą apsiaustiesiems pavyko atsiųsti Lietuvos didžiojo etmono Stanislovo Kęsgailos vadovaujamas pajėgas. Abi kariuomenės susitiko netoli Mstislavlio, tačiau į mūšį nestojo ir maskvėnų pajėgos pasitraukė į Maskvą. Maskvėnų metraščių tegimu jie parsivežė daug grobio ir belaisvių.

Mstislavlio mūšis turėjo nemažą strateginę reikšmę. Maskvėnų ataka pavyko sugriauti bendrą Lietuvos ir Didžiosios Ordos puolimą į Černigovo-Seversko žemę. Rusijos istorikai teigia, kad kampanijos tikslu nebuvo keliama užimti stipriai įtvirtintą miestą, tik padaryti nuostolių prie jo susirinkusiai Lietuvos kariuomenei. Maskvėnų pergalė prie Mstislavlio taip pat palengvino jų puolimą Livonijos kryptimi.

Literatūra

• (RU) Алексеев Ю. Г. Походы русских войск при Иване III. – СПб.: СПбУ, 2007. Archyvuota kopija
• (LT) Gudavičius, Edvardas (1999). Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. p. 493. ISBN 9986-39-112-1.
• (LT) Jankauskas, Vytas (2008). „Stanislovas Jonaitis Kęsgaila“. In Surgailis, Gintautas (ed.). Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai. Vol. I. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. pp. 51–52. ISBN 978-9986-738-96-1.
• (EN) Jaques, Tony (2007). Dictionary of Battles and Sieges. Vol. F–O. Greenwood Publishing Group. p. 693. ISBN 978-0-313-33538-9.
• (BY) Мсціслаўская бітва 1501 / Вялікає Княства Літоўскае. Энцыклапедыя ў двух тамах/Мінск, «Беларуская энцыклапедыя імя Петра Броўкі», 2007. ISBN 978-985-11-0393-1
• (RU) Ткачёв, М., Мстиславские укрепления. Замки Белоруссии., Полымя, 1987, сс. 137–138.
• (BY) Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / Рэдкал.: Т. У. Бялова (гал. рэд.) і інш.; маст. З. Э. Герасімовіч. – Мн.: Беларуская Энцыклапедыя, 2010. – Т. 3: Дадатак. А – Я. – 696 с. – ISBN 978-985-11-0487-7 (т. 3), ISBN 985-11-0315-2.
• (RU) Волков, В., Войны Московского государства в конце XV—начале XVI в.
• (RU) Зимин, А., Россия на рубеже XV–XVI столетий (очерки социально-политической истории), Мысль 1982, с. 179.