Mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1388 m. vykusio Oterburno mūšio iliustracija.

Mūšis – didelio intensyvumo ginkluotas susidūrimas tarp dviejų ar daugiau konfliktuojančių pusių (kariuomenių) ar žmonių grupių, su apibrėžta trukme ir plotu, siekiant esminių operatyvinių ar strateginių tikslų konkretaus ginkluoto konflikto rėmuose.[1]

Iki XX a. karų baigtys dažniausiai buvo sprendžiamos lemiamuose mūšiuose, kurie pasižymėjo praktiškai visų karių sutelkimu tam tikrame plote. Dažniausiai būdavo kovojama tam tikroje nedidelėje teritorijoje, o mūšiai trukdavo gan trumpai – dienas, savaites.

Atsiradus didžiulėms armijoms mūšiai pradėjo vykti plačiuose frontuose kaip išplėstinės karinės operacijos. Šiuo terminu taip pat vadinami vienu metu vykstantys, ilgalaikiai ir nenutrūkstami didelių karių grupių konfliktai siekiant strateginių tikslų – tokiais atvejais mūšis gali apimti atskiras kovas, skirtas bendram strateginio mūšio tikslui pasiekti. Prūsų karo strategas Karlas fon Klauzevicas teigė, kad karo strategijos esmė yra „mūšių panaudojimas <...> karo tikslui pasiekti“.[2]

Apskritai šis terminas skiria konkretų mūšį nuo intensyvesnių ir reikšmingesnių ginkluotų susirėmimų, tokių kaip karas, kampanija, taip pat nuo mažiau reikšmingų susirėmimų, tokių kaip kovos, susirėmimai, incidentai ir t. t. Nors svarbus ir konflikte dalyvaujančių pajėgų dydis, nedideli susirėmimai taip pat dažnai vadinami mūšiais.

Mūšiai gali vykti sausumoje, ore ir jūroje. Dažniausiai mūšis vadinamas pagal vietos, kurioje jis vyksta, pavadinimą.

Vienas seniausių dokumentuotų mūšių Lietuvos teritorijoje – 853–854 m. vykęs Apuolės mūšis.[3] Kiti reikšmingi su Lietuva susiję mūšiai – Saulės mūšis, Durbės mūšis, Žalgirio mūšis, Mėlynųjų Vandenų mūšis ir kiti.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. p.65, Dupuy
  2. Clausewitz, psl.77
  3. Apuolė (VLE)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • von Clausewitz, Carl (1979). Hahlweg, Werner (red.). Bemerkungen über die reine und angewandte Strategie des Herrn von Bülow oder Kritik der darin enthaltenen Ansichten [Remarks on the Pure and Applied Strategy of Mr von Bülow or Criticism of the Views contained Therein] (vokiečių) (repr. Biblio Verlag leid.). Osnabrück: Verstreute kleine Schriften.
  • Dupuy, Trevor Nevitt (1992). Understanding War: History and Theory of Combat. London: Leo Cooper. ISBN 0-85052-293-5.