Motina naktis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Motina naktis
Mother Night (film).gif
Pavadinimas Mother Night
Kilmės šalis Flag of the United States.svg JAV
Režisierius Keith Gordon
Scenaristas (-ai) Robert B. Weide
Vaidina Nick Nolte
Sheryl Lee
Alan Arkin
Metai 1996
Žanras karinė drama
Pagal knygą Kurt Vonnegut „Motina naktis“
Trukmė 114 min.
Kalba anglų ir vokiečių
IMDb įrašas

Motina naktis (angl. Mother Night) – pagal rašytojo Kurt Vonnegut paties pavadinimo romaną sukurtas filmas apie amerikietį rašytoją, Antrojo pasaulinio karo metais tapusį žinomu nacių propagandos skelbėju.

Pagrindiniai aktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Aktorius – vaidmuo

Turinys[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Sėdėdamas Izraelio kalėjime Hovardas Kempbelas, laukiantis teismo už karo nusikaltimus, pradeda rašyti atsiminus.

1923 m. vienuolikmetis Hovardas kartu su tėvais iš JAV persikėlė į Vokietiją. Čia jis užaugo, tapo žinomu rašytoju ir vedė aktorę Helgą Not. Tėvams grįžus į JAV, Hovardas, nepaisant artėjančio karo, lieka Vokietijoje. Jis susipažįsta su majoru Frenku Virtanenu, kuris pasiūlo jam tapti šnipu, perduodančiu koduotą informaciją amerikiečiams.

Prasideda karas ir Hovardas tampa nacių propagandos įrankiu, skleidžiančiu informaciją, skirtą JAV. Nors savo pranešimuose jis aukština nacius, teisina jų veiksmus ir prisistato kaip „vienintelis laisvas amerikietis“, iš tiesų skaitomame tekste yra užšifruoti slapti pranešimai, skirti amerikiečiams.

Karui baigiantis, Hovardas sužino, kad jo žmona žuvo rytų fronte. Morališkai palaužtas, jis slapstosi miškuose, kol karas baigiasi. Patekęs į amerikiečių rankas, Hovardas po kurio laiko susitinka su majoru Virtanenu. Šis pasako Hovardui, kad apie jo, kaip šnipo veiklą, žino tik keli žmonės ir JAV neketina jo reabilituoti.

Hovardas persikelia gyventi į Niujorką, kur pradžioje slepia savo tapatybę, tačiau vėliau susigrąžina tikrąją pavardę. Jis gyvena vienas, kankinamas prisiminimų apie Helgą ir tik keli žmonės – žydė emigrantė Epštein ir dailininkas Kraftas – žino kad jis buvo nacių propagandininkas. Pas Kelmbelą taip pat pradeda lankytis vietiniai naciai, sužavėti jo ankstesne veikla.

Netikėtai Hovardo gyvenime apsireiškia Helga, buvusi rusų nelaisvėje, tačiau sugebėjusi ištrūkti ir emigruoti. Vos jam apsidžiaugus, paaiškėja, kad iš tiesų tai jos sesuo Resė, netekusi visų giminaičių ir nusprendusi palikti Vokietiją, kad apsigyventu su Hovardu, kurį visą laiką mylėjo. Jiedu gyvena kaip vyras ir žmona, tačiau virš Hovardo galvos toliau kaupiasi debesys, jį atpažįsta vis daugiau žmonių, Izraelis pradeda reikalauti ekstradicijos ir, nors JAV neketina to daryti, gyvenimas tampa nebepakeliamas. Vėl apsireiškęs majoras Virtanenas paaiškina, kad Resė ir Kraftas yra sovietų agentai, turintys pergabenti Hovardą į Maskvą. Jam atsisakius sprukti kartu su Rese, o FTB apsupus namus, ši nusižudo prarijusi nuodų.

Palaužtas Hovardas kreipiasi į kaimynystėje gyvenančią žydę Epštein ir sakosi norintis, kad jį už karo nusikaltimus teistų Izraelis. Atsidūręs kameroje, jis pradeda rašyti savo istoriją, o ją baigęs nusižudo…