Mohamedas bin Salmanas Al Saudas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mohamedas bin Salmanas Al Saudas
محمد بن سلمان بن عبدالعزيز آل سعود
Saudi Defense Minister Mohammed bin Salman Al Saud to the Pentagon, May 13, 2015 150513-D-NI589-527c (cropped).jpg
Mohamedas bin Salmanas 2015 metais
Saudidai
Gimė: 1985 m. rugpjūčio 31 d. (33 metai)
Rijadas, Saudo Arabijos vėliava Saudo Arabija
Tautybė: arabas
Religija: islamas
Saudo Arabijos kronprincas
Ėjo pareigas: 2017 –

Mohamedas bin Salmanas Al Saudas (arab. محمد بن سلمان بن عبدالعزيز آل سعود = Muhammad bin Salmān bin ‘Abd al-‘Azīz Āl Sa‘ūd, g. 1985 m. rugpjūčio 31 d.) – Saudo Arabijos kronprincas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Princas Mohamedas gimė 1935 metais. Jo tėvas – princas Salmanas ibn Abdulazizas Al Saudas (2015 m. tapęs Saudo Arabijos karaliumi), motina – princesė Fahda bint Falah, kilusi iš Al-Ajmi genties, kurios vadas buvo jos senelis.

Mahomedas mokėsi Rijade, baigė teisės studijas Karaliaus Saudo universitete. 2008 m. jis vedė princesę Sarą bint Mašhur bin Abdulaziz Al Saud. Po mokslų Mohamedas buvo įsteigęs kelias įmones, užėmė generalinio sekretoriaus postą Rijado konkurencijos taryboje, buvo Karaliaus Abdulazizo fondo pirmininko patarėju, Albiro vystymo draugijos patikėtinių valdybos nariu. Filantropinių paskatų vedamas jis įsteigė MiSK fondą, kurio tikslas buvo lavinimosi ir lyderystės skatinimas tarp jaunimo, verslo startuolių rėmimas. Už šią veiklą 2013 m. jis „Forbes“ Artimųjų Rytų padalinio paskelbtas „Metų žmogumi“.

Politinė Mohamedo bin Salmano karjera prasidėjo 2007 m., kai jis 2 metus buvo Ministrų tarybos patarėjas. 2009 m. jis tapo tėvo, kuris tuo metu buvo Rijado valdytoju, patarėju. Iki 2013 m. kovo dalyvavo vyriausybės ekspertų komisijų darbe kaip nenuolatinis patarėjas. Tėvui Salmanui tapus karaliumi, 2015 m. sausio 23 d. Mohamedas paskirtas gynybos ministru. Po dviejų mėnesių jis vadovavo Saudo Arabijos karinei invazijai į Jemeną prieš hučių sukilėlius. Tais pačiais metais patvirtintas pavaduojančiu kronprincu (sosto įpėdiniu). Jis taip pat tapo šalies Ekonominių reikalų ir vystymo tarybos prezidentu.[1]

2016 m. balandį Mohamedas bin Salmanas pristatė Saudo Arabijos vystymosi programą „Vision 2030“, kurioje žadėta labiau diversifikuoti ir privatizuoti šalies ekonomiką, padaryti ją mažiau priklausomą nuo naftos eksporto. Kitas Mohamedo projektas „NEOM“ numatė verslo ir pramonės zonos, vertos 500 mlrd. JAV dolerių, sukūrimą Saudo Arabijos šiaurės vakaruose tarp Jordanijos ir Egipto. Mohamedas įgyvendino kai kurias socialines reformas, tarp kurių – nuo 2018 m. leidimas moterims vairuoti ir leidimas rodyti filmus viešuosiuose kino teatruose. Žiniasklaidoje Mohamedas tapo dažnai minimas vien inicialais M.B.S. arba MBS. Jo įtaka šalyje augo ir 2017 m. birželį karalius Salmanas patvirtino jį kronprincu vietoj pusbrolio Mohamedo bin Najefo.[2] Tikima jį reikšmingai prisidėjus prie tuo pat metu kartu su Egiptu, JAE ir Bahreinu paskelbtos Kataro blokados. 2017 m. rugsėjį M.B.S. nurodymu suimti daugiau nei 20 jį kritikavusių visuomenės veikėjų kaltinant juos tarnavimu užsienio jėgoms kaip Musulmonų brolija ir Kataras.[3] Po kelių mėnesių jis suėmė 11 princų, 4 ministrus ir dešimtis kitų buvusių valdininkų esą kovos su korupcija vardan.[4]

Viešąja nuomone, Mohamedas tapo faktiniu Saudo Arabijos valdytoju. 2017 m. lapkritį Libano ministras pirmininkas Saadas Hariris buvo sulaikytas Saudo Arabijoje ir per vietos TV perskaitė savo atsistatydinimo pareiškimą, manoma, priverstas M.B.S., kuris buvo nepatenkintas jo bendradarbiavimu su Irano remiama „Hezbollah“ organizacija.[5] Saudo Arabija ir Mohamedas sulaukė tarptautinės kritikos dėl karo veiksmų Jemene, kurie privedė šią šalį prie humanitarinės katastrofos. 2018 m. rugpjūtį Saudo Arabija sustabdė naujus prekybinius ryšius su Kanada ir pareikalavo ambasadoriaus išvykti po to, kai Kanada paragino paleisti sulaikytus visuomenės ir moterų teisių aktyvistus.[6] 2018 m. spalio 2 d. Stambule dingo emigravęs į JAV žurnalistas Džamalas Chašogis. Turkijai paskelbus, kad turi įrodymų, kad jis buvo nužudytas iš Saudo Arabijos atvykusių žudikų, kilo tarptautinis skandalas. Saudo Arabija po 18 dienų pripažino Dž. Chašogio mirtį jos konsulate Stambule daugeliui žiniasklaidos šaltinių keliant versijas, kad Mohamedas galėjo būti jį kritikavusio žurnalisto mirties užsakovas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]