Modokai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Modokai
Modokų šamanas Geltonasis Kūjis (XX a. pr.)
Modokų šamanas Geltonasis Kūjis (XX a. pr.)
Gyventojų skaičius ~170–800[1]
Populiacija šalyse Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
(Oregono vėliava Oregonas, Oklahomos vėliava Oklahoma)
Kalba (-os) anglų, modokų
Vėliava Modoc Oklahoma Flag.jpg
Religijos tradicinė tikyba, krikščionybė
Giminingos etninės grupės klamatai, kiti sahaptinai
Commons-logo.svg Vikiteka: ModokaiVikiteka

Modokai (Modoc) – indėnų sahaptinų tauta, kurios tradicinės žemės buvo Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės vakaruose. Vartoja anglų kalbą, gimtoji modokų–klamatų kalba (plynaukštės penučių šeima) mirė 2003 m. Modokai kartu su giminingais klamatais sudaro atskirą tiek kalbiškai, tiek kultūriškai sahaptinų grupę.

Modokai ir klamatai pasitraukė į pietus nuo kitų sahaptinų ir apsigyveno ties Plokščiakalnių, Kalifornijos, Didžiojo Baseino ir šiaurės vakarų pakrantės kultūrinių erdvių sandūra. Modokai gyveno įpiečiau klamatų, šiaurės Kalifornijoje ir pietų Oregone, į šiaurės vakarus nuo dabartinio Šastos miesto, apie Tulės ežerą ir Prarastąją upę (Lost River), rytuose siekė Žąsų ežerą (Goose Lake). Gyveno kaimynystėje su šastais, jurokais, ačomaviais, karukais, šiauriniais paijutais, tekelmais.

Vertėsi medžiokle, žvejyba, rankiodavo lūgnių sėklas (wokas), kamasijų ir kitas valgomas šaknis. Statėsi panašias garines pirtis kaip kiti Kalifornijos indėnai. Rūbus gaminosi iš augalinio pluošto, odų, pindavosi skrybėles, krepšius, iš odos bei nendrių taisėsi mokasinus. Žiemą vaikščiodavo sniegpadžiais. Taikė kaukolės deformacijos praktiką. Žirgus, priešingai nei tolimesni sahaptinai, naudojo mažiau ir rečiau. Būta vergovės, turtinės-socialinės nelygybės.

Nuo 1820 m. modokai susidūrė su europiečiais, o XIX a. vid. į jų žemes plūstelėjo baltieji užeiviai. 1864 m. modokams ir klamatams buvo sudaryta bendra rezervacija, bet indėnai joje skurdo, prasidėjo tarpgentinės rietenos. 1870 m. Kintpuašo („Kapitono Džeko“) vadovaujamas būrys modokų paliko rezervaciją ir grįžo į gimtąsias žemes. 1872 m. amerikiečiai pabandė atskilusią grupę grąžinti į rezervaciją – prasidėjo modokų karas. 1873 m. Kintpuašas buvo pagautas ir nuteistas mirties bausme, o jo indėnų būrys ištremtas į Indėnų teritoriją (Oklahomą). 1909 m. modokams leista grįžti į rezervaciją vakaruose ir prisijungti prie savo tautiečių, tačiau tuo pasinaudojo tik dalis tremtinių.

Nuo XX a. persimaišė su klamatais. Verčiasi žemės ūkiu, miškų ūkiu, sezoniniais, samdomais darbais.[2] Dabar dauguma modokų gyvena Oregone, Klamato genčių sąjungoje (Klamato apygarda). Apie porą šimtų modokų (Kintpuašo sukilėlių ainių) likę Oklahomoje, kur sudaro Oklahomos modokų gentį ir gyvena Otavos apygardoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. kartu su klamatais
  2. Сахаптины,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.